Žagarės bažnyčios šventoriaus koplyčia
56°21′32″š. pl. 23°15′30″r. ilg. / 56.358979°š. pl. 23.258321°r. ilg.
 | |
|---|---|
.JPG)
| |
| Vyskupija | Šiaulių |
| Dekanatas | Joniškio |
| Savivaldybė | Joniškio rajonas |
| Gyvenvietė | Žagarė |
| Adresas | Miesto a. 1 |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1827 m. |
Žagarės bažnyčios šventoriaus koplyčia – buvusi šarvojimo koplyčia, stovinti prie Naujosios Žagarės bažnyčios, Joniškio rajone. Koplyčia prigludusi šventoriaus pietinėje pusėje, sutampa su tvora, besiribojančia su gatve. Bažnyčia ir šalia koplyčios stovintis koplytstulpis yra kultūros paveldo objektai.[1] Koplyčia nuo 2019 m. taip pat įrašyta į LR Kultūros vertybių registrą.[2] Ji yra regioninės reikšmės architektūros ir sakralinis paminklas.
Koplyčios paskirtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Koplyčia išskirtinė savo paskirtimi – ji stovi netradiciškai sukomponuotų šventoriaus Kryžiaus kelio stočių („stacijų“) linijoje. Baltasienės koplyčios galinė siena sudėta iš lauko riedulių, nenutinkuota, atsukta į gatvę, sutampa su panašaus akmenų mūro tvora. Keturioliktosios stoties medinė koplytėlė (kitos yra mūrinės) įrengta šarvojimo koplyčios („kaulinyčios") pastate, pastatyta balkonėlyje, dvejomis kolonomis paremtame virš įėjimo į koplyčią. Medinė koplytėlė savo dydžiu ir forma atkartoja mūrines, išsidėsčiusias šventoriaus tvoros linijoje.
Toks koplytėlės ir šarvojimo koplyčios sąlytis turi religinį pagrindą:[3] Kryžiaus kelio apeigose akcentuojama intencija – malda už mirusius. Įgyti atlaidai aukojami už skaistykloje kenčiančias sielas, ant paskutiniosios stoties dažniausiai būdavo įrašomi fundatorių vardai, kartais prašymas už juos pasimelsti. Kita vertus, šitaip išreiškiama sąsaja su Išganytojo mirtimi – paskutinioji stotis vadinasi „Kristus karste“.[3]
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1827 m. buvo kapitališkai sutvarkyta šventoriaus tvora: suremontuota mūrinė dalis, vietoje senos medinės tvoros kraštinės sumūryta nauja. Tais pačiais metais šventoriuje pastatyta akmens mūro koplyčia.[2] Koplyčia su viena iš Kryžiaus kelio koplytėlių minimos 1856 m.[3] Likusios koplytėlės buvo įterptos šventoriaus aptvare. Sovietmečiu Kryžiaus kelio stotys buvo suniokotos, 10 koplytėlių užmūrytos baltomis silikatinėmis plytomis. Keturios koplytėlės buvo paliktos atviros. Jose tikintieji įrengdavo altorėlius Devintinių procesijai, kuriai tuometinė valdžia neleisdavo išeiti į miestą. Kryžiaus kelio stotys, tarp jų ir keturioliktoji virš šarvojimo koplyčios, buvo visiškai atstatytos 2008 m. (įstiklintos, apšviestos). Jose buvo patalpinti dailininko iš Alytaus Evaldo Griniaus sukurti bareljefai su Kryžiaus kelių vaizdais.[4]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Objekto Nr. 1356 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 2,0 2,1 „Objekto Nr. 43300 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 Asta Giniūnienė. Kryžiaus kelias bažnyčių šventoriuose XVIII a. pab. - XX a. pr.
- ↑ Žagarės šventoriuje atgims Kryžiaus kelias