Ūkojas
| Ūkojas | |
|---|---|
 Ūkojas nuo apžvalgos bokšto
| |
| Vieta | Ignalinos raj.,  Lietuva
|
| Plotas | 1,935 km² |
| Kranto linijos ilgis | 11,08 km |
| Kilmė | ledyninis |
| Vidutinis gylis | 11,3 m |
| Didžiausias gylis | 30,5 m |
| Įteka | Gėlainė, Pakasa, bevardis upelis |
| Išteka | Gėlainė (Novena) |
  Ūkojas | |
| Koordinatės | 55°22′17″ š. pl. 25°58′24″ r. ilg. / 55.37139°š. pl. 25.97333°r. ilg. |
 Vikiteka
|
Ūkojas |
Ūkojas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, apie 12 km į vakarus nuo Ignalinos.[1] Ūkoją, telkšantį vakarinėje Aukštaitijos nacionalinio parko dalyje, iš visų pusių supa ežerai (Pakasas, Alksnas, Linkmenas).
Ežeras pailgos formos, nusidriekęs šiaurvakarių-pietryčių kryptimi. Ūkojo plotas apie 1,935 km², ilgis – 3,13 km, didžiausias plotis – 1,24 km, giliausia ežero vieta – 30,5 m. Altitudė 138,4 m. Kranto linija, kurios ilgis – 11,08 km, vingiuota, gausu įlankų ir užutėkių. Ežeras rininės kilmės, yra dvi mažos salelės (0,13 ha ir 0,09 ha).
Šiaurrytinės ežero pakrantės aukštos (vyrauja priemolingas gruntas), vakarinės lėkštesnės. Dugnas duburiuotas. Į Ūkoją įteka Pakasas ir Gėlainė, pietrytinėje dalyje į Alksną išteka Novenos upelis (Žeimenos upės baseinas). Ežero pratakumas 155 % per metus. Pakraščiai, įlankos tankiai apžėlusios vandens augmenija[2]. Iš šiaurės prie ežero prieina Šiliniškės, iš rytų – Papiliakalnės, miškai, kitose pakrantėse daugiausia plyti pievos ir dirbami laukai.
Prie Ūkojo įsikūrę kaimai: Paukojė, Kuliniai, Kirdeikiai, Kimbariškė, Papiliakalnė. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos. Rytinėje pakrantėje stūkso Ginučių piliakalniai. Šiaurvakarine pakrante eina kelias 1423 Aza–Vaišniūnai–Ginučiai–Kirdeikiai , pietine – kelias 1433 Kirdeikiai–Antalksnė–Šakarva . Pietvakariniu krantu eina riba su Utenos rajonu.
Ežerėvardis kildinamas nuo žodžių ūkas, ūkana („migla, rūkas“).[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Ūkojas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015. 314 psl.
- ↑ Ūkojas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988., 370 psl.
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 352