Linkmenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 55°22′0″ š. pl. 25°59′43″ r. ilg. / 55.36667°š. pl. 25.99528°r. ilg. / 55.36667; 25.99528

Linkmenas
LinkmenasLake001.JPG
Vieta Ignalinos rajonas, Lietuva
Plotas 0,768 km²
Kranto linijos ilgis 5,73 km
Kilmė termokarstinis
Vidutinis gylis 4,6 m
Didžiausias gylis 9 m
Įteka Asėka, Alksnelė (protaka)
Išteka Dumblys (protaka)
Commons-logo.svg Vikiteka Linkmenas

Linkmenas – ežeras Ignalinos rajone, 10,5 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos, 5,5 km į šiaurės rytus nuo Linkmenų, į pietus nuo Ginučių kaimo; įeina į Aukštaitijos nacionalinį parką. Ežeras termokarstinės kilmės. Plotas 76,8 ha. Ilgis iš šiaurės vakarų į pietryčius 2,43 km, didžiausias plotis 0,61 km. Paviršiaus altitudė 138,4 m. Didžiausias gylis 9,0 m, vidutinis gylis 4,6 m. Baseino plotas 315,8 km². Ežero pratakumas 2774%. [1] Kranto linija šiaurės rytuose labai vingiuota. Pietvakarių krantas aukštas, status, apaugęs mišku, šiaurės rytų krantas žemas, kai kur pelkėtas. Ežerą supa Papiliakalnės ir Linkmenų miškai, Ginučių ąžuolynas.

Aukstaitijos nacionalinis parkas.png
Linkmenas nuo Ladakalnio

Įteka AsekaAsėko ežero, Alksnelė (protaka) iš Alksno ežero, į Asalnykščio ežerą pietryčiuose išteka Dumblys (27 m pločio protaka). Linkmenas priklauso Žeimenos baseinui.

Vakarinėje pakrantėje įsikūręs Papiliakalnės kaimas. Šiaurvakarinėje pakrantėje stūksto Ginučių piliakalniai ir pilkapynai, Papiliakalnės piliakalnis, vakarinėje pakrantėje – gamtos paminklas Ladakalnis, pietryčiuose – Puziniškio piliakalnis. Šiaurinėje pakrantėje yra įrengta stovyklavietė.

Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ežerėvardis Liñkmenas kildinamas nuo žodžio linkmuo („sulenkimo vieta, pakinklis, išlenkimas“), toliau – nuo veiksmažodžio linkti.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Linkmenas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 413 psl.
  2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 193