Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis

Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis
Vieta
Šalys	Lietuva,  Baltarusija
Miestai	Švenčionėliai – Švenčionys – Pastovys
Pagrindinė informacija
Atidarymas	1897 m.
Techninė informacija
Ilgis	126 km
Vėžė	750 mm vėžė

Švenčionėlių–Berezvečės siaurasis geležinkelis – 750 mm pločio vėžės siaurasis geležinkelis, nutiestas ir eksploatuotas Rusijos imperijos Vilniaus gubernijoje. Jungė Švenčionėlius ir Berezvečę (dabar Gluboko priemestis Baltarusijoje).

Istorija

Kaizerinės Vokietijos kariai Adutiškio geležinkelio stotyje Pirmojo pasaulinio karo metu

Švenčionėlių–Berezvečės siaurojo geležinkelio atkarpa prie Kabilninko (1916 m.)

Leidimas statybai buvo duotas 1894 m., o po metų jau prasidėjo eismas maršrutu Švenčionėliai–Pastovys. Darbus finansavo iš Saldutiškio kilusio inžinieriaus Boleslovo Jaloveckio įkurta Pirmoji privažiuojamųjų kelių bendrovė (rus. Первое обществo подъездных путей). Valstybė finansavimo šiam geležinkeliui neskyrė. Palaipsniui paklotų bėgių kelias ilgėjo, kol 1897 m. pasiekė Berezvečę. Bendras traukinių maršruto ilgis tais metais sudarė 118 varstų (126 km), ruože buvo stotys:

• Švenčionėlių geležinkelio stotis,
• Švenčionių geležinkelio stotis,
• Adutiškio geležinkelio stotis,
• Lentupio geležinkelio stotis,
• Pastovių geležinkelio stotis,
• Varapajeva,
• Navadruckas,
• Berezvečė.

Geležinkelis buvo numatytas keleivių, žemės ūkio produkcijos ir miško medžiagos transportavimui. Aptarnaujama teritorija buvo neturtinga ir gabentinų krovinių susidarydavo nedaug. Kiek geresnė padėtis buvo mazginėje Švenčionėlių stotyje, kurioje susijungdavo plačiojo geležinkelio Sankt Peterburgas-Varšuva ir siauruko Panevėžys–Švenčionėliai, valdomo tos pačios Pirmosios geležinkelių bendrovės, linijos. Akcininkai kasmet turėdavo dengti susidariusius nuostolius ir buvo net galvojama įmonę likviduoti, o bėgius demontuoti. Caro administracija taip pat nenorėjo finansiškai paremti geležinkelį, neskirtą kariškiams ar jų amunicijai pervežti.

Pirmojo pasaulinio karo metais frontas perskyrė ruožą pusiau. Rytinę jo dalį Rusijos kariuomenės geležinkelininkai praplatino iki 1524 mm vežios ir pratęsė iki dvikelės geležinkelio magistralės Bologojė–Polockas–Sedlecas, naujuoju bėgių keliu buvo gabenami kroviniai tiesiai į pafrontę. Vokiečių okupacinėje zonoje likusioje Siauruko Švenčionėliai–Berezvečė aptarnaujamoje teritorijoje taip pat įvyko permainų: nutiestas platusis Pabradės–Lentupio geležinkelis ir 600 mm pločio Lentupio–Kabilninko siaurasis geležinkelis.

XX a. tarpukariu lenkų valdomame Vilniaus krašte vietoje buvusio Švenčionėlių–Berezvečės geležinkelio veikė platusis Pabradės–Kruleuščynos geležinkelis (apie 1925 m.) ir Švenčionėlių–Lentupio–Naručio siaurasis geležinkelis (1937 m.).

Dabartiniais laikais rekonstruota buvusio siauruko trasa kursuoja traukiniai tik Baltarusijoje, o Lietuvoje bėgiai buvo demontuoti: 1967–1968 m. – atkarpoje Švenčionys–Lentupis, o 1972 m. – tarp Švenčionių ir Švenčionėlių.

Nuorodos

• „Первое ОПП (Свенцянско-Березвечская ж.д.)“. Suarchyvuota iš originalo 2014-01-05. Nuoroda tikrinta 2018-05-12.
• В. Лобачевский. Воропаевская дистанция пути и сооружений