Antanas Martusevičius (1863)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antanas Martusevičius (1863 m. vasario 25 d. Padubysio dvaras, Šiluvos valsčius1944 m. rugsėjo 9 d. Kaunas) – Rusijos, Latvijos ir Lietuvos karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1883 m. baigė Pavelo karo mokyklą Sankt Peterburge, tarnavo Rusijos imperijos kariuomenėje. Artilerijos brigados vadas, dalyvavo Japonijos-Rusijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare; 1915 m. generolas majoras. Nuo 1917 m. vasario mėn. faktiškai vadovavo 110 pėstininkų divizijai, nuo 1917 m. gruodžio mėn. – jos vadas. Nuo 1918 m. gyveno Rygoje.

1919 m. kovo mėn. mobilizuotas į miestą užėmusią Raudonąją armiją. Dalyvavo Rusijos pilietiniame kare; Latvijos 1-osios latvių šaulių divizijos vadas, 1919 m. spalio mėn. kartu vadovavo Tarybų Rusijos kariuomenės smogiamajai grupei, kuri prie Oriolo išėjo į baltagvardiečių Savanorių armijos užnugarį ir sustabdė jos puolimą Maskvos link. 1919 m. lapkričio mėn. – 1920 m. vasario mėn. Latvijos tarybų valdžios karinio komisariato vadovas, 1920 m. vasario – rugpjūčio mėn. tarnavo Tarybų Rusijos 15-osios armijos štabe (Didieji Lukai).

1921 m. grįžo į Lietuvą, 1921 m. balandžio mėn. stojo į Lietuvos kariuomenę, ypatingųjų reikalų karininkas prie Krašto apsaugos ministerijos, kariuomenės vado, 1921 m. gegužės – 1922 m. spalio mėn. kariuomenės artilerijos viršininkas. 1921 m. generolas leitenantas. 1921–1922 m. Karo tarybos narys, 1922 m. spalio mėn. – poligono viršininkas. Nuo 1922 m. pab. gyveno Raseiniuose, Kredito banko direktorius. 1944 m. rugsėjo 6 d. per bombardavimą sužeistas, ligoninėje mirė.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kazimieras TamašauskasAntanas Martusevičius (1863). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 364 psl.