Šiaurės salos rudasis kivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šiaurės salos rudasis kivis
Šiaurės salos rudasis kivis (Apteryx mantelli)
Šiaurės salos rudasis kivis
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Antbūris: Beketeriai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ratitae)
Būrys: Strutiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Struthioniformes)
Šeima: Kiviniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apterygidae)
Gentis: Kiviai
(Wikispecies-logo.svg Apteryx)
Rūšis: Šiaurės salos rudasis kivis
(Wikispecies-logo.svg Apteryx mantelli)
Binomas
Apteryx mantelli
Bartlett, 1851
Šiaurės salos rudojo kivio paplitimas

Šiaurės salos rudasis kivis (lot. Apteryx mantelli) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis. 2000 metais pripažintas kaip atskira rūšis. Genomas iššifruotas 2015 metais.[2]

Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endeminis Šiaurės salos Naujojoje Zelandijoje paukštis. Populiacijoje apie 25 000 individų. Biotopas – tankūs miškai ir krūmynai, taip pat šie paukščiai yra prisitaikę gyventi pievose, ganyklose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis – 40 cm. Patinas sveria 2,2 kg, patelė – 2,8 kg. Tamsiai rudos plunksnos, išilgai kūno – rausvai rudų plunksnų dryžiai. Plunksnos šiurkščios, ilgos, primena plaukus. Akys mažos. Snapas plonas, ilgas. Snapo gale – šnervės. Sparnai sunykę, uodegos neturi. Kojos 50-60 cm ilgio, pirštai ilgi.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neskraidantis, naktinis paukštis. Diena slepiasi urvuose, drevėse ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Lėtai vaikščiodami snapą kaišioja į lapų krūvas, sutręšusius rąstus, dirvą. Minta smulkiais bestuburiais, sliekais, vabalų lervomis, cikadomis. Taip pat renka nukritusius vaisius ir lapus.

Apie savo teritorijos ribas praneša balsu. Patino balsas – čaižus, kylantis švilpimas, kartojamas 15-25 kartus, o patelių balsas – žemas, kimus, gerklinis riksmas, kartojamas 10-20 kartų.[3].

Monogamai. Tuoktuvių metu patinai aršiai gina savo teritoriją. Lizdą suka urvuose. Dėtyje vienas didelis, baltas kiaušinis (15 % patelės svorio). Jei dėtyje du kiaušiniai, tai jie dedami 3-4 savaičių intervalu. Inkubacija trunka 75-90 dienų. Peri patinas. Jaunikliai viščiukiniai. 4-6 savaičių amžiaus palieka lizdą.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Šiaurės salos rudasis kivis priskiriamas nykstančioms rūšims. Invazinės rūšyskiaunės, šeškai, šunys medžioja jauniklius. Suaugę paukščiai – šunų grobis.

Rūšies apsaugos veiksmai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka