Šiaurės salos rudasis kivis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šiaurės salos rudasis kivis
Šiaurės salos rudasis kivis (Apteryx mantelli)
Šiaurės salos rudasis kivis
Apsaugos būklė

Nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Antbūris: Beketeriai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Ratitae)
Būrys: Strutiniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Struthioniformes)
Šeima: Kiviniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Apterygidae)
Gentis: Kiviai
(Wikispecies-logo.svg Apteryx)
Rūšis: Šiaurės salos rudasis kivis
(Wikispecies-logo.svg Apteryx mantelli)
Binomas
Apteryx mantelli
Bartlett, 1851
Šiaurės salos rudojo kivio paplitimas

Šiaurės salos rudasis kivis (lot. Apteryx mantelli) – strutinių paukščių (Struthioniformes) būrio paukštis. 2000 metais pripažintas kaip atskira rūšis. Genomas iššifruotas 2015 metais.[2]

Paplitimas ir biotopas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Endeminis Šiaurės salos Naujojoje Zelandijoje paukštis. Populiacijoje apie 25 000 individų. Biotopas – tankūs miškai ir krūmynai, taip pat šie paukščiai yra prisitaikę gyventi pievose, ganyklose.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kūno ilgis – 40 cm. Patinas sveria 2,2 kg, patelė – 2,8 kg. Tamsiai rudos plunksnos, išilgai kūno – rausvai rudų plunksnų dryžiai. Plunksnos šiurkščios, ilgos, primena plaukus. Akys mažos. Snapas plonas, ilgas. Snapo gale – šnervės. Sparnai sunykę, uodegos neturi. Kojos 50-60 cm ilgio, pirštai ilgi.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Neskraidantis, naktinis paukštis. Diena slepiasi urvuose, drevėse ar tankioje žolėje. Maisto ieško naktį. Lėtai vaikščiodami snapą kaišioja į lapų krūvas, sutręšusius rąstus, dirvą. Minta smulkiais bestuburiais, sliekais, vabalų lervomis, cikadomis. Taip pat renka nukritusius vaisius ir lapus.

Apie savo teritorijos ribas praneša balsu. Patino balsas – čaižus, kylantis švilpimas, kartojamas 15-25 kartus, o patelių balsas – žemas, kimus, gerklinis riksmas, kartojamas 10-20 kartų.[3].

Monogamai. Tuoktuvių metu patinai aršiai gina savo teritoriją. Lizdą suka urvuose. Dėtyje vienas didelis, baltas kiaušinis (15 % patelės svorio). Jei dėtyje du kiaušiniai, tai jie dedami 3-4 savaičių intervalu. Inkubacija trunka 75-90 dienų. Peri patinas. Jaunikliai viščiukiniai. 4-6 savaičių amžiaus palieka lizdą.

Apsauga[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos duomenimis Šiaurės salos rudasis kivis priskiriamas nykstančioms rūšims. Invazinės rūšyskiaunės, šeškai, šunys medžioja jauniklius. Suaugę paukščiai – šunų grobis.

Rūšies apsaugos veiksmai:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka