Šiaurės Vakarų Argentina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Argentinos geografiniai regionai
Flag of Argentina.svg
Šiaurės Vakarų Argentina
Gran Čakas
Pampų kalnagūbriai
Pampos
Argentinos Mesopotamija
Kujo
Patagonija
Argentinos Antarktida
Kalčiakių slėniai, Saltos prov.

Šiaurės Vakarų Argentina (isp. Noroeste de Argentina) – Argentinos regionas, išsidėstęs Saltos, Chuchujaus, Katamarkos ir Tukumano provincijose.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regionas apima 5 skirtingus biomus:

  • drėgnus subandinius rytų kalnagūbrius
  • derlingus slėnius
  • kanjonus
  • Andų aukštikalnes
  • Altiplaną (Puną)

Be Jungaso džiunglių rytuose ir teritorijų palei Gran Čaką, vienintelė derlinga vieta regione yra upių slėniai. Senovinės upės sudarė gilius ir įspūdingus kanjonus, tokius kaip Humahuakos ir Kalčakių. Andų kalnų viršūnės siekia 6000 m aukštį, o Altiplano plokščiakalnis iškyla iki 3500 m.

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rytų vėjai atneša drėmę į rytinius Andų kalnagūbrių šlaitus, kur susiformuoja drėgnas subtropinis klimatas ir auga Jungaso džiunglės. Tuo tarpu vakarų vėjai sausi, todėl Punoje ir vakariniuose Andų šlaituose klimatas sausas, dideli temperatūrų skirtumai, vyrauja pusdykumės ir stepės.

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Septynspalvė kalva, Chuchujaus prov.
Strėlių kanjonas

Derlinguose upių slėniuose susitelkę dauguma gyventojų bei regiono ūkis. Svarbiausios auginamos kultūros: cukranendrės, tabakas, citrusai, be to, veisiami galvijai ir ožkos. Kalčakių slėnyje, Kafajatės regione auginamos vynuogės. Svarbiausia pramonės šaka – maisto pramonė. Išgaunamas cinkas, švinas, sidabras, valgomoji druska, hidrokarbonatai. Dėl miškų kirtimo kyla rimtos ekologinės problemos.

Turizmas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Argentinos Šiaurės Vakarai lankomi ne tik vietinių turistų, bet ir lankytojų iš viso pasaulio, ypač Europos. Dauguma turistų siekia išvysti įspūdingus gamtos darinius: Humahuakos Kebradą ir Septynspalvę kalvą, Kalčakių slėnį, Kačį, Tafi del Valję. Taip pat lankomi ir didieji miestai, žymus savo architektūra: San Migel de Tukumanas, San Fernando del Valje de Katamarka, Salta ir San Salvador de Chuchujus. Regione yra ir keletas necionalinių parkų: Baritu nacionalinis parkas, Kalilegvos nacionalinis parkas, El Rėjaus nacionalinis parkas, Los Kardoneso nacionalinis parkas ir Kampo de los Alisoso nacionalinis parkas.

Be geografinio turizmo vystomas ir kultūrinis turizmas. Vietinė kultūra smarkiai paveikta kečujų ir aimarų kultūros ir labai skiriasi nuo europietiškų Buenos Airių. Regionas pasižymi savita muzikos ir aprangos kultūra.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]