Pampų kalnagūbriai
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Pampų kalnagūbriai (isp. Sierras Pampeanas) – gamtinis Argentinos regionas, išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, tarp Andų kalnų ir pampų lygumų. Į šį regioną patenka Tukumano, La Riochos, Santjago del Estero, San Chuano, Kordobos, Katamarkos ir San Luiso provincijų dalys.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Regioną sudaro atskiros ir nuo Andų atsišakojusios kalnagūbrių bei kalnų masyvų sistemos, beveik be išimties besitęsiančios iš šiaurės į pietus, įsiterpusios į pampų lygumas. Aukščiausia vieta – General Belgrano kalnas (6250 m) Nevado de Famatina kalnagūbryje.
Klimatas subtropinis; žemyninis. Ryškūs temperatūrų ir kritulių skirtumai skirtinguose aukščiuose. Vidutinės metinės temperatūros 12–18 °C. Vasaros labai karštos, žiemos trumpos, bet šaltos. Sausos žiemos, drėgnos vasaros. Šiek tiek drėgniau rytiniame regiono pakraštyje.
Gyvūnai prisitaikę prie sauso ir karšto klimato: lyguminės viskašos, pampų lapės ir kt. Augalija priklauso nuo aukščio. Būdingos chariljos (Larrea nitida), kaktusai, kserofitiniai krūmynai ir kiti vandens stygių pakenčiantys augalai.
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Augalinikystė vystoma upių slėniuose, drėkinamose žemėse. Auginamos bulvės, vynuogės, alyvuogės, daržovės, vaisiai. Vystoma gyvulininkystė (galvijų ir ožkų auginimas). Druskos gavyba.
| |||||
