Pampų kalnagūbriai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Pampų kalnagūbrių regionas
Argentinos geografiniai regionai
Flag of Argentina.svg
Šiaurės Vakarų Argentina
Gran Čakas
Pampų kalnagūbriai
Pampos
Argentinos Mesopotamija
Kujo
Patagonija
Argentinos Antarktida

Pampų kalnagūbriai (isp. Sierras Pampeanas) – gamtinis Argentinos regionas, išsidėstęs šalies šiaurės vakaruose, tarp Andų kalnų ir pampų lygumų. Į šį regioną patenka Tukumano, La Riochos, Santjago del Estero, San Chuano, Kordobos, Katamarkos ir San Luiso provincijų dalys.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Regioną sudaro atskiros ir nuo Andų atsišakojusios kalnagūbrių bei kalnų masyvų sistemos, beveik be išimties besitęsiančios iš šiaurės į pietus, įsiterpusios į pampų lygumas. Aukščiausia vieta – General Belgrano kalnas (6250 m) Nevado de Famatina kalnagūbryje.

Klimatas subtropinis; žemyninis. Ryškūs temperatūrų ir kritulių skirtumai skirtinguose aukščiuose. Vidutinės metinės temperatūros 12–18 °C. Vasaros labai karštos, žiemos trumpos, bet šaltos. Sausos žiemos, drėgnos vasaros. Šiek tiek drėgniau rytiniame regiono pakraštyje.

Gyvūnai prisitaikę prie sauso ir karšto klimato: lyguminės viskašos, pampų lapės ir kt. Augalija priklauso nuo aukščio. Būdingos chariljos (Larrea nitida), kaktusai, kserofitiniai krūmynai ir kiti vandens stygių pakenčiantys augalai.

Kalnagūbris San Luiso provincijoje

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Augalinikystė vystoma upių slėniuose, drėkinamose žemėse. Auginamos bulvės, vynuogės, alyvuogės, daržovės, vaisiai. Vystoma gyvulininkystė (galvijų ir ožkų auginimas). Druskos gavyba.