Pereiti prie turinio

Šenandoa

Koordinatės: 40°49′11″ š. pl. 76°12′10″ v. ilg. / 40.81972°š. pl. 76.20278°r. ilg. / 40.81972; 76.20278 (Šenandoa)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Šenandoa
angl. Shenandoah
Miesto centre
Šenandoa
Šenandoa
40°49′11″ š. pl. 76°12′10″ v. ilg. / 40.81972°š. pl. 76.20278°r. ilg. / 40.81972; 76.20278 (Šenandoa)
Laiko juosta: (UTC-5)
------ vasaros: (UTC-4)
Valstybė Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Valstija Pensilvanija Pensilvanija
Apygarda Skulkilio apygarda
Meras Andrew J. Szczyglak
Gyventojų (2010) 5 071
Plotas 4 km²
Tankumas (2010) 1 268 žm./km²
Altitudė 396 m
Pašto kodas 17976
Tinklalapis [1]
Vikiteka Šenandoa
Kirčiavimas Šenandòa[1]

Šenandoa (angl. Shenandoah) – miestas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Pensilvanijos valstijoje, istorinis Amerikos lietuvių centras.

Žodis Shenandoah vietinių indėnų kalba reiškia Žvaigždžių Gražuolė Dukra. Atvykėliai lietuviai miestą dar vadino Šenandoriumi. Jis taip pat buvo vadinamas Vilniumi arba lietuvių sostine Amerikoje – šiame miestelyje lietuviai daugelį metų sudarė žymią gyventojų dalį.[2]

Lietuviai mieste pradėjo kurtis nuo 1869 m. 1895 m. meru išrinktas lietuvis advokatas Alfonsas Taboras (lietuvius miesto vadovais gyventojai rinko keturiasdešimt metų).[3] Apie 1872 m. į Šenandą atvyko kun. Andrius Strupinskas, jis pradėjo organizuoti katalikišką parapiją. 1874 m. iškilo medinė lietuvių–lenkų Šv. Stanislovo bažnyčia, kurioje vargoninkavo Domininkas Tomas Bačkauskas. Šventovė buvo įregistruota lenkų bendruomenės vardu, todėl lietuviai, vadovaujant kunigams Aleksandrui Burbai ir Petrui Abromaičiui, nusprendė statyti savąją. Nauja Šv. Jurgio bažnyčia pašventinta 1891 m., o 1915 m. ją rekonstravo ir apmūrijo akmenimis. 1930–1971 m. šioje bažnyčioje klebonavo kun. Juozapas Antanas Karalius. Jis suremontavo ir tautiniais ornamentais išpuošė pastato vidų, 1935 m. įsteigė lietuvišką mokyklą ir įkūrė lietuvių jaunimo vasaros stovyklą.[4] XXI a. pr. buvo ištirta, kad šventovės bokštai nėra saugios būklės, todėl vyskupijos sprendimu 2010 m. Šv. Jurgio bažnyčia buvo nugriauta“.[5]

Šenandoa ilgam buvo tapęs išeivių iš Lietuvos kultūros centru. Kasmet itin iškilmingai buvo švenčiamos Žolinės, per kurias ruošiami lietuviški patiekalai ir gėrimai.[6] Leistas savaitraštis „Garsas“, vėliau – „Garsas Amerikos lietuvių“, taip pat kiti spausdiniai: Perkūnas, Darbininkas, Lietuviškas kningynas, Atžala, Viltis, Apšvieta, Nauja Gadynė, Pensilvanijos darbininkas, Žvaigždė, Atžala, Dirva-Žinynas, Bažnyčios tarnas, Dirva, Žinyčia, Darbininkų viltis ir Lietuviškasis balsas. Laikraščiuose bendradarbiavo į Šenandoa persikėlęs gyventi aušrininkas Motiejus Juozas Andriukaitis, miesto spaustuvėse dirbo buvę knygnešiai Antanas Baltrušaitis ir Jurgis Gegužis.

1901 m. minima lietuvių pradinė mokykla.[7] Mieste veikė dvi lietuviškos leidyklos, 1904 m. išspausdintas pirmasis lietuvių romanas – Vinco Pietario „Algimantas“.[8] Šenande kūrė publicistai Tomas Astramskas ir Julė Pranaitytė. Vargonininkais dirbo ir chorams vadovavo Bronius Nekrašas, Antanas Grigoraitis, Jonas Žemaitis ir Julius Mačiulis; nuo 1934 m. Lyros chorui – Darata Zdaniūtė. Išliko keletas lietuviškų kapinių, seniausios jų – Šv. Jurgio, kuriose laidota nuo 1892 m. iki 1934 m.

Pranciškonų vienuolis Augustinas Zaicas įkūrė pirmąją JAV lietuvišką Šv. Jurgio savišalpos draugiją, taip pat veikė kultūros organizacijos Lietuvių mokslo draugystės skyrius. 1885 m. įsteigta Šv. Juozapo blaivininkų draugija, kuri netrukus organizavo Mainerių (angliakasių) orkestrą.[9] Jis, su Mahanoi Sičio pučiamųjų instrumentų kolektyvu besivaržantis dėl seniausio lietuvių orkestro vardo, 1933 m. „Columbia Phonograph“ garsų įrašų kompanijoje įgrojo muzikinę plokštelę.[10] Mieste veikė ir masonų ložė Lodge of Lithuanians in America, jos nariai laidojosi atskirose Laisvės kapinėse.[11] XX a. pr. kun. Simonas Pautienius (vienas pirmųžų lietuvių verslininkų JAV) įkūrė patikėtinę bendrovę, kuri padėjo vietos tautiečiams lengviau gauti kreditus.

Apie lietuvių religinę ir kultūrinę veiklą mieste Antanas Kučinskas 1968 m. išleido knygą „Shenandoah lietuvių Šv. Jurgio parapija“.[12]

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Juozas Kajeckas (1897–1978) – Lietuvos teisininkas ir diplomatas
  • Algis Šimkus (g. 1917 m.) – teisininkas, pianistas, dirigentas ir kompozitorius