Tomas Astramskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Tomas Astramskas
Gimė: 1853 m. gegužės 28 d.
Narto Naujiena, Kvietiškio valsčius, Marijampolės apskritis
Mirė: 1921 m. kovo 11 d. (67 metai)
Niujorkas
Veikla: lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas

Tomas Astramskas (1853 m. gegužės 28 d. Narto Naujiena, Kvietiškio valsčius, Marijampolės apskritis – 1921 m. kovo 11 d. Niujorkas) – lietuvių visuomenės veikėjas, publicistas, leidėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokėsi Marijampolės gimnazijoje. 1885 m. išrinktas Kvietiškio valsčiaus viršaičiu, dėl rusų valdžios persekiojimo tais pačiais metais emigravo į JAV. Dirbo angliakasiu, vėliau Filadelfijoje įsigijo spaustuvę, 18921894 m. leido ir redagavo laikraščius „Garsas“, 19001901 m. su A. Kaupu – „Tėvynė“, „Viltis“, 1905 m. ir 1908 m. – humoro laikraštį „Pleperis“, 1907 m. leido laikraštį „Kapsas“.

1896 m. vienas Tėvynės mylėtojų draugijos steigėjų, parašė jos statutą, 18981899 m. pirmininkas. 18991904 m. Susivienijimo lietuvių Amerikoje centro valdybos narys. [1]

Bendradarbiavo leidiniuose „Vienybė lietuvninkų“, „Saulė“, „Naujoji gadynė“, „Lietuvis“ ir kt., pasirašydamas Gloversio Mainerio, Mergos Vaiko, Pažįstamo Trupinėlio, Seno Kapso, Naujieniškio, Kvietiškėno ir kt. slapyvardžiais. Reiškėsi visuomenine veikla. Išleido literatūrinių skaitinių, pasakojimų apie angliakasių buitį. [2] [3]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Linksma ir liūdna knygelė dėl varguolių, 1894 m.;
  • Mainieris ir Leberys, 1898 m.
  • Susivienijimo lietuvių Amerikoje istorija, 1916 m., (aprašė 18861906 m.)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Domas Šniukas. Tomas Astramskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 98 psl.
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 32 psl.
  3. Vytautas Vanagas. Astramskas, Tomas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2