Šemenlaufenas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Karnavalas 2016 m.

Šemenlaufenas (vok. Schemenlaufen, taip pat Fasnacht) – tradicinės karnavalinės eitynės Austrijoje. Jos vyksta kas ketverius metus sekmadienį Imste, Tirolio žemėje, prieš paskutinį „riebųjį“ ketvirtadienį iki Užgavėnių. Karnavalų datos: 2016, 2020 m. ir t. t. Pagal senąją tradiciją, karnavale gali dalyvauti tik vyrai, įkūnijantys daugybę vyrų ir moterų personažų. Moterys ir dalyvių bičiuliai yra atsakingi už persirengėlių drabužius.

Rolerių ir šelerių šokis (video)
Karnavalas ~1900 m.

2012 m. Imsto karnavalas buvo įtrauktas į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Imsto karnavalo tradicijų ištakos nėra pakankamai dokumentuotos. Yra žinoma, kad 1597 m. buvo išleistas draudimas rengtis karnavalo eitynėms, įskaitant Imstą, nes Šemenlaufeno diena sutapo su bažnytine švente. Šis draudimas galiojo ilgą laiką, vėliau buvo motyvuojamas Turkijos invazijų grėsme ir maro plitimu. Procesijos buvo atkurtos XVII a. ir vėl uždraustos XVIII a. Tačiau draudimas buvo nutrauktas 1775 m. – Pfundse buvo surengtos eitynės, kurių organizatoriai paaiškino, kad panašios turėjo vykti ir Imste. 1822 m. Imsto gaisras sunaikino daugybę kostiumų ir dokumentų. XIX a. tęsėsi konfliktas dėl karnavalo tarp pasaulietinės ir bažnytinės valdžios.

XIX a. viduryje Imsto valdininkas Carl von Lutterotti nupiešė du eskizus ir, remdamasis jais, nutapė karnavalo paveikslą akvarelės technika. Iš šio laikotarpio taip pat yra nuorodų literatūroje ir spaudoje, kurios vis dėlto nevisiškai atspindėjo karnavalo pobūdį Imste. 1890 m. buvo padarytos pirmosios Šemenlaufeno nuotraukos. Nuo 1908 m. komunos išleistame įstatyme nurodyta eitynių organizavimo tvarka ir laikas – nuo 12:00 iki 18:00 val. 1911 m. Šemenlaufenas pirmą kartą buvo paminėtas turizmo gide, o 1914 m. buvo išleista speciali Kurdo Eichhorno brošiūra.

Šventė nevyko per pasaulinius karus. 1933 m. eitynės pirmą kartą vyko sekmadienį, nes dėl sunkios ekonominės padėties jos neturėjo sutrukdyti darbo savaitės. Pokaryje karnavalo tradicija buvo atkurta 1949 m., padedant Prancūzijos okupacinei valdžiai. Šventėje dalyvavo 30 tūkst. žiūrovų.

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karnavalinėje eisenoje dalyvauja daugybė kaukėtų personažų, jų porų. Vienas iš jų – Roleris (Roller), pasidabinęs mažais besisukančiais varpeliais, o kitas – Šeleris (Scheller), kuris nešasi didelius varpus, sveriančius iki 35 kg. Kartu jie atlieka specialų šokį su šuoliukais ir lingavimais, kurio metu varpai skleidžia aukštų garsų ir bosų derinį. Iš viso dalyvauja 45 poros, lydimos daugybės kitų kaukių, kurios atlieka panašius šokius (Laggeroller ir Laggescheller). Iš jų išsiskiria daug kaukių, kurios lengvai mušdamos ar šlakstydamos vandenį sukuria erdvę procesijai tarp žiūrovų (Spritzer), taip pat mergaitė, kuri į žiūrovų minią barsto kvapnius miltelius (Kübelemaje). Taip pat yra kaminkrėčių (Kaminer), kurie stebina publiką, čia pat drąsiai įkopdami į namus daugialypių kopėčių pagalba, baltosios bei rudosios meškos (Bärenbande), kurios demonstruoja savo jėgą, arba rėksmingos raganos, lydimos grupės, grojančios disonansines melodijas.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka