Šachsevenai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Šachsevenai
Šachsevanų mergaitės (XIX a., Iranas)
Šachsevanų mergaitės (XIX a., Iranas)
Gyventojų skaičius ~300 000
Populiacija šalyse Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas

Irano vėliava Iranas

Kalba (-os) rytų azerbaidžaniečių tarmės
Religijos islamas
Giminingos etninės grupės azerbaidžaniečiai
Commons-logo.svg Vikiteka: ŠachsevenaiVikiteka

Šachsevenai (azer. Şahsevənlər, pers. شاهسون‌ها = Šāhsevanahā) – tiurkų tauta, gyvenanti šiaurės vakarų Irane (Rytų Azerbaidžanas ir Mugano stepė) bei pietų Azerbaidžane. Labai giminingi azerbaidžaniečiams, laikomi jų subetnosu. Populiacija apie 300 tūkst. žmonių (TSRS surašymuose laikyti azerbaidžaniečiais). Šneka azerbadžianiečių kalbos rytinėmis (Mugano) tarmėmis. Tikintieji – musulmonai sunitai.

Šachsevanų gentys telktis pradėjo XVI a. pab., kuomet iš skirtingų tiurkų kyzylbašų genčių pradėta rengti šacho gvardija. Pats tautos pavadinimas reiškia „šachmyliai“ („mylintys šachą“).

Tradiciškai verčiasi ganykline gyvulininkyste (avys, galvijai, kupranugariai, arkliai); vasarą ganydavo Sebelano kalnuose, žiemą – Mugano stepėje. Nuo XIX a. pereidinėja prie sėslios žemdirbystės.

Šachsevanai gyvendavo palapinėse, šėtrose.

Tradicinė vyrų apranga – balti arba žydri marškiniai, rudos plačios kelnės, čerkesė, avinė papacha. Žiemą vilki avinius kailinius su ilgomis rankovėmis. Galvas skusdavo plikai, tik ant viršugalvio palikdavo sruogą, turėdavo barzdą. Moteriškas rūbas – žydri marškiniai, plačios kelnės, archalukas, žydra čadra, vilnonės kojinės, čuviakai, auksiniai bei sidabriniai papuošalai. Galvą dengia skara.

Virtuvei būdingos sriubos, pieno, avienos patiekalai, plovas.

Šachsevanai išlaikę ikimusulmoniškų papročių (ypač laidotuvių).[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Шахсевены,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.