Čilės jūrų pajėgos
Čilės jūrų pajėgos | |
---|---|
Jūrų pajėgų herbas | |
Veikimo laikas | 1817–dabar |
Valstybė | Čilė |
Pavaldus | Čilės ginkluotosios pajėgos |
Rūšis | Karinės jūrų pajėgos |
Paskirtis | Stebi, kontroliuoja ir gina Čilės teritorinę jūrą. |
Dydis | ~25 tūkst. žmonių
68 įvairūs laivai |
Šūkis | Vencer o Morir ('Nukariauk ar mirk') |
Sukaktuvės | gegužės 21 d. – Día de las Glorias Navales (Laivyno diena) |
Vadovybė | |
Jūrų pajėgų vadas | Admirolas Edmundo González |
Simbolika | |
Laivo priekio vėliava |
Čilės jūrų pajėgos (isp. Armada de Chile 'Čilės karinis laivynas') – Čilės ginkluotųjų pajėgų dalis, apimanti laivyną ir jūrų pėstininkus. Įsteigtos 1817 m., dabar jose tarnauja apie 25 tūkst. žmonių. Dabartinis vadas – Edmundo González Robles.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1816 m., po Čakabukoi mūšio, generolas Bernardo O’Higgins pareiškė „Ši pergalė ir šimtas kitų bus bereikšmės, jei mes neužvaldysime jūros“.
Čilės jūrų pajėgos įsteigtos 1817 m. Buvo sukurti Pirmasis Nacionalinis laivynas, Jaunųjų mičmanų akademija (dabartinės Jūrų pajėgų akademijos pirmtakė), Jūrų pėstininkų korpusas ir Tiekimo intendantūra. O’Higinsas nusamdė britą jūrininką lordą Thomas Cochrane ir paskyrė pirmuoju Jūrų pajėgų vadu. Naujasis vadas sukomplektavo laivyno įgulas nuo karininkų ir mičmanų iki jūrininkų iš angliakalbių – britų, airių, amerikiečių. Pirmasis laivyno vadas suvaidino svarbų vaidmenį kare prieš lojalistus Peru teritorijoje. Vėliau jis užėmė Valdivijos tvirtovę, tačiau jam nepasisekė užimti Čilojės salą.
1874 m. buvo įkurta Jūrų pajėgų Hidrografinis biuras, kurios pirmasis direktorius buvo Francisco Vidal Gormaz.
Artūras Pratas (Arturo Prat) yra Čilės jūrų pajėgų didvyris, laikomas pasišventimo savo šaliai pavyzdžiu. Jis žuvo 1879 m. gegužės 21 d. Ikikės jūrų mūšyje (karas su Peru ir Bolivija), vadovaudamas abordažo partijai, įsiveržusiai į priešo šarvuotį „Huáscar“. Šio mūšio metinės tapo kasmetine nacionaline švente Día de las Glorias Navales ('Laivyno šlovės diena').
1891 m. Čilės pilietinio karo metu didelė laivyno dalis sukilo prieš tuometinį prezidentą José Manuel Balmaceda, kas buvo svarbu pašalinant jį iš valdžios.
Karai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čilės jūrų pajėgos kovojo šiuose karuose:
- Čilės nepriklausomybės karas (1810–1826 m.) – prieš ispanus, vadas – Thomas Cochrane
- Konfederacijos karas (1836–1839 m.) – prieš Peru ir Bolivijos konfederaciją
- Činčos salų karas (1864–1866 m.) – karas prieš Ispaniją dėl Činčos salų. Sąjungininkai – Bolivija, Ekvadoras ir Peru).
- Ramiojo vandenyno karas (1879–1883 m.) – prieš Boliviją ir Peru.
- Čilės pilietinis karas (1891 m.)
Dabartis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dabar Čilės jūrų pajėgose tarnauja 25 tūkst. žmonių (5200 iš jų – jūrų pėstininkai). Laivynas turi 68 laivus (planuojama jų skaičių padidinti iki 74), 21 iš jų yra didieji koviniai laivai (bazė – Valparaisas). Laivynas turi ir 4 povandeninius laivus ir povandeninių laivų tenderį, kurių bazė yra Talcahuano.
Laivynas turi savo transportinę ir patrulinę aviaciją.
Jūrų pajėgų vadas – admirolas Edmundo Gonzalez.
Laivynas atlieka ir Čilės Ramiojo vandenyno ir Pietinių salų jungimo su žemynine Čile funkciją – užtikrina keleivių pervežimą (ypač mokslo metais ar ypatingų situacijų metu), gabena maistą ir kurą, kas svarbu šių salų gyventojams. Laivyno profesionalai civiliams gyventojams tiekia kai kurias paslaugas (pvz., sveikatos apsaugos), atlieka gelbėjimo darbus gamtinių katastrofų atveju.
Jūrų pajėgos užsiima ir šviečiamąja veikla – moko saugiai elgtis jūros pakrantėse, jūros kurortuose ir artėjant cunamiams.
Čilės jūrų pajėgos laikomos vienomis galingiausių Pietų Amerikoje. Jos bendradarbiauja su JAV ir su D. Britanijos laivynais.
Bazės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Svarbiausios jūrų pajėgų bazės ir tiekimo depai (iš šiaurės į pietus):
- Ramusis vandenynas:
- Iquique,
- Velykų sala
- Valparaisas
- Talcahuano,
- Puerto Montas;
- Atlanto zona:
- Magelano sąsiauris: Punta Arenasas
- Byglio sąsiauris: Puerto Williams
- Antarktika: Captain Arturo Prat bazė.
Jūrų pajėgų technika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Laivai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]2009 m. vasario mėnesį Čilės jūrų pajėgos turėjo 68 laivus:
- 4 dyzeliniai povandeniniai laivai
- 8 fregatos
- 7 raketiniai kateriai
- 6 desantiniai laivai
- 1 povandeninių laivų tenderis
- 1 laivyno tanklaivis
- 15 patrulinių laivų
- 2 tyrimų laivai
- 1 laivas ligoninė
- 1 ledlaužis
- 18 bendros paskirties katerių
- 2 laivyno vilkikai
- 1 mokomasis laivas
Be šių laivų laivynas dar turi laivų rezerve.
Orlaiviai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Orlaivis | Kilmė | Tipas | Versijos | Naudojama[1] | Pastabos |
---|---|---|---|---|---|
Bell 206 JetRanger | Jungtinės Amerikos Valstijos | bendros paskirties sraigtasparnis | Modelis 206B TH-57 Sea Ranger |
4 2 |
|
CASA C-212 Aviocar | Ispanija | taktinis transporto lėktuvas | C-212A | 3 | |
Cessna O-2 Skymaster | Jungtinės Amerikos Valstijos | ryšio lėktuvas | O-2A | 8 | |
Embraer EMB-111 | Brazilija | jūrų patrulinis lėktuvas transportinis |
EMB-111AN EMB-111C |
3 1 |
|
Eurocopter Bo 105 | Europos Sąjunga | bendros paskirties sraigtasparnis | Bo 105C | 2 | |
Eurocopter AS 532 Cougar | Europos Sąjunga | laivyno sraigtasparnis | AS 532SC | 5 | 1 prarastas[2] |
Eurocopter AS 365 Dauphin | Europos Sąjunga | Paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis | AS 365 | 8 | 4 anksčiau priklausė Airijos oro korpusui |
CASA C-295 | Ispanija | Maritime patrol aircraft | C-295 Persuader | 3(5+)[3] | 3 acquired, with option for 5 more |
Lockheed P-3 Orion | Jungtinės Amerikos Valstijos | Jūrų patrulinis lėktuvas VIP transportinis lėktuvas |
P-3ACH | 4 (+ 4 atsarginiai) | numatoma pakeisti į C-295 |
Pilatus PC-7 Turbo Trainer | Šveicarija | Mokomasis lėktuvas | 7 | Pradžioje laivynas turėjo 10 PC-7. Nė vienas neprarastas dėl avarijos. |
Čilės jūrų pajėgų laipsniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čilės jūrų pajėgų jūrininkų, kareivių ir puskarininkių laipsniai tokie pat kaip armijoje, tačiau antpečiai skiriasi.
Karininkų laipsniai atitinka klasikinę jūrų karininkų laipsnių sistemą.
Čilės jūrų pajėgų šakos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Čilės jūrų pajėgoms be laivyno priklauso:
- Čilės jūrų pėstininkų korpusas (isp. Infanteria de Marina de Chile) – sausumos ir amfibinės pajėgos, priklausančios Čilės jūros pajėgoms. Turi 5200 karių, apmokytų specialiems amfibinio karo veiksmams atlikti.
- Čilės laivyno hidrogeografinė ir okeanografinė tarnyba (isp. Servicio Hidrográfico y Oceanográfico de la Armada de Chile; SHOA) – Čilės laivyno padalinys, laivyno interesais tiriantis hidrografines ir okeanografines problemas, taip pat užsiimantis cunamių problemomis.
Galerija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]-
Iquique jūrų mūšis. „Esmeralda“ prieš „Huascar“
-
32 tūkst. tonų linijinis laivas „Almirante Latorre“
-
Čilės povandeninis laivas „Simpson“ (SS-21) įplaukia į Perl Harborą 2004 m.
-
Fregata „Capitan Prat“ Šiaurės jūroje
-
Čilės laivyno sraigtasparnis Cougar
-
Čilės fregata „Almirante Blanco Encalada“ (FF-15) Perl Harbore 2006 m.
-
Type 23 klasės fregata
-
Type M klasės fregata
-
Type L klasės fregata
-
Type 22 klasės fregata
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „World Military Aircraft Inventory“, Aerospace Source Book 2007, Aviation Week & Space Technology, 15 January 2007.
- ↑ Vienas sraigtasparnis sudužo naktinių priešpovandeninės kovos treniruočių metų. Dabar likę 5.
- ↑ The Chilean Navy purchases EADS CASA C-295 aircraft, 18 October 2007 Archyvuota kopija 2009-01-14 iš Wayback Machine projekto.