Činčos salos
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Činčos salos (isp. Islas Chincha, keč. Chincha wat'akuna) – trijų salelių grupė Ramiajame vandenyne, 21 km nuo pietvakarinio Peru kranto, netoli Pisko miesto (Ikos departamentas).
Didžiausia sala Šiaurės Činča (Isla Chincha Norte) yra 1,3 km ilgio ir 0,97 km pločio bei 34 m aukščio. Beveik tokio pat dydžio yra Centrinė Činča (Isla Chincha Centro), tuo tarpu Pietų Činča (Isla Chincha Sur) yra perpus mažesnė. Salos granitinės, skardingos. Čia peri gausios jūrinių paukščių kolonijos. Iki 1874 m. buvo vystoma guano gavyba.
Salose yra činčų kultūros liekanų. 1840 m. Peru pradėjo guano eksportą iš salų. 1864 m. balandžio mėnesį Ispanija, kuri nepripažino Peru nepriklausomybės ir siekė pelno iš guano prekybos, okupavo salas, taip sukeldama 1864–1866 m. tarp Peru ir Ispanijos vykusį Činčos salų karą.