Muiskai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Čibčai)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Andų tolimosios šiaurės kultūra:
Muiscas
Villa de Leyva el infiernito.jpg
Šalis: Kolumbija
Tautos: čibčai
Laikotarpis: IX-XVI a.
Valstybės: Hunca ir Bacatá
Vorkolumbische Kulturen.png

Muiskai (isp. Muiscas) – indėnų tauta, gyvenusi dabartinės Kolumbijos teritorijoje. Buvo įkūrę dvi Muiskų konfederacijas – hunkus ir bakatus. Tauta kalbėjo čibčų kalba.

1537 metais, pirmojo susitikimo su europiečiais – ispanais – metu, muiskų populiacija siekė penkis milijonus.

Vertėsi žemės ūkiu: augino kukurūzus, bulves, medvilnę. Tarp kitų amatų, buvo išvystyta auksadirbystė, keramika, juvelyrika.

Čibčų tautos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrąja prasme čibčais vadinamos įvairios tautos, kalbančios čibčų šeimos kalbomis. Jos paplitusios Kolumbijoje, Panamoje, Kosta Rikoje, Nikaragvoje, Hondūre.

Verčiasi lydimine, vietomis ariamąja ir terasine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, šakniagumbius, persikines palmes), taip pat žvejyba, medžiokle, rankiojimu, vidurio ir pietų Kolumbijoje laiko jūrų kiaulytes. Išvystę amatus, prekybą.

Čibčų tautos išvysčiusios religinę-mitologinę sistemą, turi kunigijos luomą, visuomeninį susisluoksniavimą.

Pagrindinės čibčų tautos: talamankai – kabekarai, bribriai, terabai; pastai – kajapai, koaikerai, koloradai; taip pat gvaimiai, kunai, aruakai, tunebai, bariai, guatusai, borukai, sumai, ramai, miskitai, guambijai, paesai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Чибча,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.