Paesai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paesai
Paesų muzikantai
Paesų muzikantai
Gyventojų skaičius 119 000[1]
Populiacija šalyse Kolumbijos vėliava Kolumbija
Kalba (-os) paesų, ispanų
Religijos katalikybė, prigimtinė tikyba
Giminingos etninės grupės ?andakiai, guambijai, čibčai
Vikiteka: Paesai

Paesai (páez) arba nasai (nasa) – indėnų tauta, priskiriama čibčams, gyvenanti pietvakarių Kolumbijoje, Kaukos ir Huilos departamentuose, prie Paeso upės. Populiacija – 80–120 tūkst. žmonių. Paesų kalba neaiškios kilmės, ją bandoma gretinti su kitoms apylinkių indėnų kalbomis, didelė dalis paesų kalba ispaniškai. Dauguma – Romos katalikai, kiti puoselėja tradicinę tikybą.

Iki ispanų užkariavimo XVI a. paesai buvo gimininėje santvarkoje, pasižymėjo karingumu, aukodavo žmones. Kolumbijos nepriklausomybės kovų metu palaikė respublikonus. Dabartiniai paesai kovoja už savo autonomiją ir tradicinės kultūros išsaugojimą.

Verčiasi daugiausia kapline žemdirbyste – augina įvairius kukurūzus, bulves, pupeles, bolivines balandas, moliūgus, kviečius ir kt. Negausiai laiko naminius gyvūnus – smulkius raguočius, kiaules, arklius, naminius paukščius, šunis. Nuo XX a. vid. verčiasi ir prekyba – pardavimui augina kavą, perka žemės ūkio įnagius, alkoholinius gėrimus. Garsėja kaip geri tiltų iš lianų ir bambuko statytojai.

Tradicinis paesų būstas statomas iš vytelių ir cukranendrių, dabar – aptepamas moliu, atsirado vidinės pertvaros. Kai kuriuose kaimuose išlikę didieji svečių namai.

Rūbas buvo menkas, nešiodavo daug papuošalų, taip pat ir auksinių. Dabar vyrai dėvi kreoliškus rūbus, moterys – sijonus ir iš dviejų audeklų sujungtus viršutinius rūbus. Nešiojasi austinius krepšelius nedideliems daiktams.

Paesų šeima mažoji, neolokalinė, giminės linija vedama pagal abu tėvus. Kai kuriose bendruomenėse išlikę vadai. Iš dalies išlikusi mitologija, šamanizmas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. pbb Duomenys apie kodu „pbb“ žymimą kalbą svetainėje ethnologue.com
  2. ПАЭС,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.