Čibčų kalbos

Čibčų
Paplitimas	rytų Hondūras, Nikaragva (Moskitų krantas), Kosta Rika, Panama, šiaurės vakarų Kolumbija
Kalbų skaičius	16 (26 žinomos)
Kilmė	makro-čibčų? čibčų
Geografinis paplitimas
Klasifikacija	Pečų, Votinės, Sąsmaukos, Magdalenos

Čibčų kalbos – indėnų kalbų šeima, kurios kalbos paplitusios Sąsmaukos-Kolumbijos regione (nuo Hondūro iki šiaurės Kolumbijos). Nors kalbų šeima pavadinta jau išnykusios čibčų kalbos, vartotos muiskų centrinėje Kolumbijoje, vardu, manoma, kad ši kalbų šeima susiformavo ties dabartine Panamos-Kosta Rikos siena.

Čibčų kalbos siūlomos jungti į hipotetinę čibčų kalbų makrošeimą, kuriai priklausytų dar kelios negausios Centrinės Amerikos indėnų kalbos (lenkų, šinkų, misumalpų).

Klasifikacija

Čibčų kalbų paplitimas

Klasifikuojant kalbas dažniausiai remiamasi lingvisto Adolfo Constenla Umaña klasifikacija:

• I. pečų (pajų) kalba ( Hondūras)
• II. Branduolinės čibčų kalbos
  • IIA. Votinės kalbos
    • ramų ( Nikaragva)
    • malekų chaikų (gvatusų) ( Kosta Rika)
    • votų† ( Kosta Rika)
    • korobisių† ( Kosta Rika)
    • huetarų† ( Kosta Rika)
  • IIB. Sąsmaukos kalbos
    • B1. Vakarų sąsmaukos (Talamankos)
      • bribrių ( Kosta Rika)
      • borukų (bronkų) ( Kosta Rika)
      • kabekarų ( Kosta Rika)
      • teribių ( Panama)
    • B2. doraskių ir čangenų† ( Panama)
    • B3. Rytų sąsmaukos
    • Gvaimių kalbos
      • • gvaimių (ngeberių, čirikių) ( Panama)
        • buglerių (bokotų, buglių) ( Panama)
      • Kunų kalbos: San Blaso ir pasienio kunų kalbos ( Panama,  Kolumbija)
  • IIC. Magdalenos kalbos
    • C1. Pietų Magdalenos (tikrųjų čibčų)
      • muiskų (čibčų)† ( Kolumbija)
      • uvų (tunebų): dalinama į Baro Negro, vakarų, Angosturo ir vidurio tunebų tarmes ( Kolumbija)
      • barių (motilonų) ( Kolumbija)
    • C2. Šiaurės Magdalenos
      • Aruakų kalbos: aruakų, kogujų, vivų (malajų, sankų), kankuamų† ( Kolumbija)
      • Čimilų kalba ( Kolumbija)

Kofanų kalba, anksčiau priskirta čibčų kalboms, dabar dažniau laikoma izoliuota, o čibčų kilmės žodynas laikomas skoliniu.

Čibčų tautos

Čibčų šeimos kalbomis kalbančios (ar istoriškai kalbėjusios) tautos bendrąja prasme vadinamos čibčais. Jos paplitusios Kolumbijoje, Panamoje, Kosta Rikoje, Nikaragvoje, Hondūre. Siaurąja prasme čibčais vadinama tik viena iš tautų - muiskai.

Verčiasi lydimine, vietomis ariamąja ir terasine žemdirbyste (augina kukurūzus, pupeles, šakniagumbius, persikines palmes), taip pat žvejyba, medžiokle, rankiojimu, vidurio ir pietų Kolumbijoje laiko jūrų kiaulytes. Išvystę amatus, prekybą.

Čibčų tautos išvysčiusios religinę-mitologinę sistemą, turi kunigijos luomą, visuomeninį susisluoksniavimą.

Pagrindinės čibčų tautos: talamankai – kabekarai, bribriai, terabai; pastai – kajapai, koaikerai, koloradai; taip pat gvaimiai, kunai, aruakai, tunebai, bariai, guatusai, borukai, sumai, ramai, miskitai, guambijai, paesai.

Nuorodos

• Ethnologue klasifikacija