Čepcos kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Čepcos kultūra (rus. Чепецкая культура) – geležies amžiaus archeologinė kultūra, IX a. – XV a. paplitusi Prieuralėje (Rusija), Viatkos kairiojo intako Čepcos upės baseine. Pakeitė Polomės kultūrą.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čepcos kultūrai būdingi piliakalniai su iki 3000 m² dydžio aikštelėmis ir neįtvirtintos gyvenvietės. Žmonės gyveno rentininės konstrukcijos pastatuose (nuo 5 x 5 iki 8 x 8 m dydžio), naudojo ūkinius statinius. Vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, medžiokle, lydė geležį, varį, prekiavo su Pavolgio Bulgarija. Lipdė puodus plačia anga, puoštus sukiniu arba tinkliniu ornamentu.

Mirusiuosius laidojo karstuose su gausiomis įkapėmis, eilėmis, netoli gyvenviečių esančiuose kapinynuose, kapuose yra laidotuvių apeigose naudotos ugnies žymių – anglių, pelenų. Moterų kapuose rasta įvairių papuošalų, vyrų kapuose – kirvių, peilių, strėlių antgalių, ietigalių, žąslų, balnakilpių, ritualinių varinių ir medinių indų. Čepcos kultūrai būdingiausi dirbiniai – trikampio pagrindo barškantys pakabučiai ir lietos elipsinės skardelės su perskyrimu. Gyventojai – udmurtų protėviai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gintautas ZabielaČepcos kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 304 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]