Pereiti prie turinio

Paštuvos kapinių koplyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

Koordinatės: 54°59′01″š. pl. 23°36′30″r. ilg. / 54.983479°š. pl. 23.608402°r. ilg. / 54.983479; 23.608402
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Vilensija (aptarimas | indėlis)
Naujas puslapis: {{coord|54.983479|23.608402|format=dms|display=title}} {{ltbaz|Paštuvos kapinės. Koplyčia 1.JPG|||Kauno rajonas|Tolivardžiai||medis|~1850 m.|liaudies architektūra}}...
(Jokio skirtumo)

20:55, 18 gruodžio 2019 versija

54°59′01″š. pl. 23°36′30″r. ilg. / 54.983479°š. pl. 23.608402°r. ilg. / 54.983479; 23.608402

Paštuvos kapinių koplyčia
Savivaldybė Kauno rajonas
Gyvenvietė Tolivardžiai
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta (įrengta) ~1850 m.
Stilius liaudies architektūra

Paštuvos kaimo kapinių koplyčia – medinė koplyčia, esanti Kauno rajone, Batniavos seniūnijoje, už 2 km į vakarus nuo kelio Kaunas–Vilkija ( 141  KaunasJurbarkasŠilutėKlaipėda ), į Nemuno pusę. Ji stovi Paštuvos kaimo kapinių pietiniame pakraštyje, patenka į Tolivardžių kaimo teritoriją. Netoliese, priešingame kapinių krašte pastatyta naujoji (po gaisro) Paštuvos Šv. Barboros bažnyčia, yra basųjų karmeličių vienuolynas. Koplyčios pastatymo metai minimi apie 1850 m.

2019 m. balandžio 3 d. koplyčia įtraukta į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 43412).[1]

Istorija

Paštuvos kaimo kapinėse koplyčia iškilo apie 1850 m. Žinoma, jog kunigas Juozas Vailokaitis (1880-1955), Lietuvos nepriklausomybės akto signataro Jono Vailokaičio brolis, koplytėlėje laikydavo šv. mišias, slaptai ruošdavo vaikus komunijai. Abu Vailokaičiai palaidoti šiose kapinėse (u. k. 20663).[2]

Enciklopedininko Broniaus Kviklio (1913–1990) koplyčioje buvo paminėti: paveikslas „Marija Egiptietė“ (XVIII a.), šv. Antano skulptūra (XIX a.), šv. Kazimiero skulptūra (XIX a.), medinė skulptūra „Jėzus Nukryžiuotasis“ (XIX a.), altorėlis su šv. Onos ir dviejų kitų šventųjų paveikslais, geležinis ornamentuotas kryžius (XIX a.).[3]

2012 m. koplyčia buvo remontuojama.

Architektūra

Koplyčios statinys suręstas iš medinių tašytų rąstų, kampuose sujungtų į sąsparas. Pastato rąstinės sienos nudažytas žalia spalva. Jis kompaktinis, stačiakampio plano, vieno aukšto. Stogas dvišlaitis, dengtas raudonai dažytos skardos lakštais su užlankstais. Ant stogo įtaisytas skardos bokštelis su metaliniu kryžiumi. Priekiniame fasade įrengtos stačiakampės medinės durys su rombo formos langu, šoninėse sienose – stačiakampės, į šešias dalis skaidytų langų angos. Virš durų priekinis frontonas apkaltas vertikaliomis lentomis su lentjuostėmis. Prie įėjimo durų pakabinta lenta su užrašytais vietos žmonių prisiminimais apie koplyčios praeitį.

Patalpoje atsiveria tašytų rąstų sienos, keraminių plytų grindinys. Yra medinė vienos pakopos pakyla, ant kurios įrengtas altorius. Kultūros vertybių registre paminėta liturginė įranga: medinis tabernakulis, metalinis pastatomas altoriaus kryžius, siuvinėti paveikslai „Švč. Jėzaus Širdis“ ir „Švč. Mergelės Marijos Širdis“, du mediniai stovai skulptūroms su įrašais (sunkiai įskaitomais).[1]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 „Koplyčia“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-12-17.
  2. „Kapas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2019-12-17.
  3. Bronius Kviklys. [1]. Lietuvos bažnyčios, t. 3, Kauno arkivyskupija, Chicago, 1983, p. 324-325