Znamenskas (Vėluva)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Znamenskas
rus. Знаменск
liet. Vėluva
vok. Wehlau
   Welawa COA.png   
Znamensk2.jpg
Tiltas per Alną

Znamenskas
54°36′46″N 21°13′40″E / 54.6127°N 21.22781°E / 54.6127; 21.22781 (Znamenskas (Vėluva))Koordinatės: 54°36′46″N 21°13′40″E / 54.6127°N 21.22781°E / 54.6127; 21.22781 (Znamenskas (Vėluva))
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė: Rusijos vėliava Rusija
Sritis: Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas: Gvardeisko rajonas
Įkūrimo data: 1258
Gyventojų (2002): 4 300
Plotas: 1,48 km²
Tankumas (2002): 2 905 žm./km²
Altitudė: 17 m
Pašto kodas: 238200
Tel. kodas: (+7) 40159
Commons-logo.svg Vikiteka: ZnamenskasVikiteka

Znamenskas (liet. Vėluva, vok. Wehlau, 19451946 m. rus. Велау, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Знаменск) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Gvardeisko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Znamensko kaimo gyvenvietės kaimas Alnos ir Priegliaus santakoje. [1][2]

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Notangos žemės kaimo pavadinimas Vēlavō prūsiškos kilmės. 1258 m. minimas Velowe. [3] 1339 m. pastatyta bažnyčia (likę griuvėsiai), Vėluva gavo savarankiško miesto statusą. 1460 m. neteko savivaldos, Vokiečių ordino valstybės miestas. 18181871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Vėluvos apskrities centras. [4] 19472005 m. Bolšaja Polianos apylinkės miesto tipo gyvenvietė, nuo 2005 m. – kaimo tipo gyvenvietė, Znamensko kaimo gyvenvietės centras.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18181945 m. Vėluvos apskritis Karaliaučiaus apygarda
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
19472008 m. Bolšaja Polianos apylinkė
Gvardeisko rajonas
Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Znamensko kaimo gyvenvietė
Gvardeisko municipalinis rajonas
Kaliningrado sritis


1657 m. mieste sudaryta Vėluvos taika, pagal kurią Prūsijos kunigaikštystė išsikovojo nepriklausomybę nuo Lenkijos karalystės. 1679 m. miestą buvo užėmusi Švedija, 17571763 m. per Septynerių metų karą – Rusijos imperija, 1807 m. – Prancūzija, 1945 m. sausio 23 d. – Raudonoji armija.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

P social sciences.png
P social sciences.png
Demografinė raida tarp 1726 m. ir 2009 m.
1726 m. 1782 m. 1880 m. 1890 m. 1895 m. 1910 m.[5] 1925 m. 1933 m.[6]
2 250 2 627 5 442 5 385 5 229 5 288 5 892 7 348
1939 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2002 m. 2009 m. -
8 606 4 159 5 130 4 813 4 570 4 302 4 600 -


Infrastruktūra[taisyti | redaguoti kodą]

Mieste veikia popieriaus fabrikas „Velau papir“ („Велау папир“), margarino kombinatas „Velau“ („Велау“), malūnas, baldų fabrikas, lentpjūvė.

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]