Zenitinis raketų kompleksas Buk

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Zenitinis raketų kompleksas „Buk“ (rus. Бук, 9К37; kur rus. Бук 'bukas'), SA-11 Gadfly – tarybinis, vėliau rusiškas savaeigis zenitinis raketų kompleksas (ZRK), skirtas kovai su manevringais aerodinaminiais oro taikiniais mažuose ir vidutiniuose aukščiuose (nuo 30 m iki 14-18 km aukštyje), kai naudojami intensyvūs radijo trikdžiai.

Sukūrimo istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1972 m. sausio 13 d. TSRS vyriausybės nutarimu pradėta kurti naują zenitinį raketų kompleksą 9К37 „Buk“, kuris turėjo pakeisti kompleksą 2К12 „Kub“. Pagrindiniais kūrėjais paskirtas V. Tichomirovo vardo prietaisų gamybos mokslinis tyrimo institutas, kuriam vadovavo vyriausiasis konstruktorius A. Rastovas. 1972 m. ir pradėti naujojo zenitinio raketų komplekso ZRK 9К37 „Buk“ kūrimo darbai. Planuota į ginkluotę priimti 1975 m. Siekiant padidinti darbų spartą priėmimo į ginkluotę procedūra buvo padalinta į du etapus.

Pirmajame etape buvo numatyta į ZRK 2К12 „Kub-M3“ sudėtį įtraukti savaeigius leistuvus 9A38 su raketomis 9M38. 1978 m. į ginkluotę buvo priimtas ZRK 2К12М4 „Kub-M4“ su tokiu papildymu. Antrajame etape į ginkluotę turėjo būti priimtas visas kompleksas, kurį sudarė aptikimo stotis 9S18, vadavietė 9S470, raketinė savaeigė 9A310, leistuvas užtaisytuvas 9А39 ir ZVR 9M38. 1977 m. lapkritį Embos poligone buvo pradėti viso komplekso bandymai, kurie tęsėsi iki 1979 m. kovo ir po kurių kompleksas buvo priimtas į ginkluotę.[1][2].

Kompleksų „Buk“ sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Elementas 9K37 Buk 9K37 Buk-M1 9K37 Buk-M1-2 9K37 Buk-M2
savaeigė vadavietė 9S470 (9С470) 9S470M1 (9С470М1) 9S470M1-2 (9С470М1-2) 9S510 (9С510)
taikinių aptikimo ir nurodymo stotis 9S18 Kupol (9С18 «Купол») 9S18M1 Kupol (9С18M1 «Купол») 9S18M1-2 Kupol (9С18M1-2 «Купол») 9S18M1-2 Kupol (9С18M1-2 «Купол»)
savaeigis leistuvas 9A310 (pradžioje 9A38) 9A310M1 9A310M1-2 9A317
savaeigis pašvietos ir taikymo radaras - - - 9S36 (9С36)
savaeigis leistuvas užtaisytuvas 9A39 9A39M1 9A39M1-2 9A316

Modifikacijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ratinis komplekso „Buk-M2“ leistuvas (važiuoklė MZKT-6922)
Komplekso „Buk-M2“ leistuvas užtaisytuvas 9A316
Komplekso „Buk-M2“ savaeigis leistuvas 9A317

9K37M1 „Buk-M1“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1979 m., ką tik kompleksą priėmus į ginkluotę, TSKP CK ir TSRS MT nutarimu buvo pradėti komplekso „Buk“ modernizavimo darbai. Modernizuoto komplekso bandymai vyko 1982 m., po kurių 1983 m. į ginkluotę buvo priimtas ZRK „Buk-M1“. Bandymai parodė, kad modernizuoto ZRK:

  • naikinimo zona žymiai padidėjo,
  • tikimybė sunaikinti:
    • sparnuotąsias raketas AGM-86 ne mažesnė kaip 40 %,
    • sraigtasparnius Bell AH-1 Cobra – 60-70 %,
    • vietoje kybančius sraigtasparnius 3,5-10 km nuotoliu – 30-40 %.

ZRK ėmė atpažinti tris taikinių klases – lėktuvai, sraigtasparniai, balistinės raketos. Kompleksas įgijo techninių ir organizacinių galimybių efektyviai atremti priešradarines raketas. Visi ZRK Buk-M1 elementai derinasi su bazinės modifikacijos elementais.

Į užsienį šis ZRK variantas tiektas pavadinimu „Gang“ (rus. Ганг)[3].

9K37M1-2 „Buk-M1-2“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1992 m. gruodį RF prezidento nurodymu imtas kurti ZRK 9K37M1-2 „Buk-M1-2“. Pagrindinis modernizavimo tikslas buvo į jau egzistuojantį ZRK 9K37M1 „Buk-M1“ įdiegti naują zenitinę raketą 9M317. Kompleksą tobulino 1993-1996 m. 1998 m. ZRK 9K37M1-2 „Buk-M1-2“ buvo priimtas į Rusijos Federacijos armijos ginkluotę.[2][4].

9K317 „Buk-M2“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartu su mažąja komplekso 9K37 modernizacija vyko ir didysis komplekso modernizavimas. Naujojo komplekso varianto ypatumai:

  • Gebėjimas apšaudyti iki 24 taikinių,
  • F-15 tipo lėktuvų naikinimo zona padidinta iki 50 km,
  • tikimybė sunaikinti sparnuotąsias raketas AGM-86 nuotoliu iki 26 km padidinta iki 70-80 %,
  • tikimybė sunaikinti sraigtasparnius irgi padidinta iki 70-80 %,
  • didžiausias artėjančių taikinių greitis 1100 m/s, tolstančių – 300–400 m/s,
  • komplekso parengimo šaudyti trukmė – 5 min., šaudymo tempas – 1 raketa per 4 s, reakcijos trukmė – 10 s.

1988 m. kompleksas buvo priimtas į TSRS Oro gynybos kariuomenės ginkluotę. Suirus TSRS ir kritus Rusijos ekonominėms galimybėms kompleksas serijiniu būdu nebuvo gaminamas. Praėjus 15 m. kompleksas pritaikytas šiuolaikinei elementinei bazei ir šiuolaikinei serijinei gamybai. 2008 m. kompleksas imtas tiekti RF kariuomenei.[2][5].

XX a. paskutinį dešimtmetį buvo sukurtas ir išbandytas komplekso variantas „Buk-M2E-Ural“ («Бук-М2Э»-«Урал»), skirtas Oro gynybos kariuomenei. Visi komplekso elementai perkelti ant padidinto pravažumo ratinių važiuoklių – sunkvežimiai KrAZ ir puspriekabės ČMZAP (ЧМЗАП)[2][6].

„Buk-M2E-Ural“ geba efektyviai naikinti taikinius, kurių efektinis atspindžio paviršius iki 0,05 m², su tikimybe 0,6-0,7. Parengimo šaudymui trukmė 5 min., pozicijos pakeitimo trukmė 20 sekundžių.[7]

ZRK „Buk-M2“ gali naikinti taktines balistines raketas, kurių leidimo nuotolis iki 150–200 km.[8].

9K317M „Buk-M3“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šiuo metu oro gynybos kariuomenei aktyviai kuriamas perspektyvinis ZRK „Buk-M3“.[9][10] Zenitinis „Buk-M3“ divizionas turės galimybę vesti 36 taikinius.[11] Manoma, kad „Buk-M3“ gebės naikinti oro taikinius, skriejančius 3 km/s greičiu už 2,5-70 km (aukštyje nuo 15 m iki 35 km). Kompleksas naudos 9M317M raketas su radiolokacine nusitaikančiąja galvute, kurios yra greitesnės, atlaiko didesnes šonines perkrovas, dėl ko gali atakuoti manevringesnius taikinius, besiginančius stipresniais radiotrikdžiais. Šios raketos galės naikinti visus egzistuojančius aerodinaminius taikinius, sausomos ir antvandeninius taikinius, operatyvines taktines raketas.[12]

Modernizuotas savaeigis leistuvas turi pakeistą septynių ratų vikšrinę važiuoklę ir 6 raketas transportiniuose leidimo konteineriuose.[13]

9K317EK „Buk-M2EK“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ZRK 9K317EK „Buk-M2EK“ (9К317ЭК «Бук-М2ЭК») yra eksportinis „Buk-M2“ variantas, įrengtas ant ratinio vilkiko MZKT-69221 (МЗКТ-69221).

3K90 M-22 „Uragan“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tai laivinis komplekso „Buk“ variantas, kuris NATO sistemoje vadinamas SA-N-7. Eksportinis jo variantas „Štil“ («Штиль» 'Štilis').

9K37MB „Buk-MB“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2005 m. gegužį Minske buvo pristatytas baltarusiškas komplekso Buk variantas 9K37MB „Buk-MB“ (9К37МБ «Бук-МБ»).[14]

2013 m. birželio 26 d. kariniame parade Azerbaidžano ginkluotųjų pajėgų 95-čio garbei Baku buvo parodytos Baltarusijoje pirktos ZRK 9K37MB „Buk-MB“ mašinos – 6 savaeigiai leistuvai 9А310MB, 3 leidimo užtaisymo mašinos 9А39MB, judrioji kovinė vadavietė 9S470MB ir radiolokacinė stotis 80K6M. Kompleksas pritaikytas naudoti naujas zenitines raketas 9M317, kurias gamina Rusijoje, gamintojas AAB „Dolgoprudno mokslinė gamybinė įmonė“ (Долгопрудненское научно-производственное предприятие). Standartinis ZRK „Buk-M1“ savaeigis radaras 9S18M1 buvo pakeistas į savaeigę trikoordinatinę panoraminės žvalgos radiolokacinę stotį 80K6M su ratine važiuokle MZKT Volat (bendra Baltarusijos ir Ukrainos gamyba).[15]

Pagrindinės techninės taktinės charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ZRK „Buk“ modifikacijų lyginamoji lentelė
TSRS vėliava TSRS
9K37 „Buk“[16]
TSRS vėliava TSRS
9K37M1 „Buk-M1“[16]
Rusijos vėliava Rusija
9K37M1-2 „Buk-M1-2“[16][17]
Rusijos vėliava Rusija
9K317 „Buk-M2“[18]
Rusijos vėliava Rusija
9K317E „Buk-M2E“[19]
Serijinės gamybos pradžia 1979 1983 1998 2008 eksportinis
Naikinimo zona (nuotolis, km)
F-16 tipo lėktuvas 3,5..25—30 3..32—35 3..45 3..50 3..40—45
— taktinė balistinė raketa MGM-52 Lance iki 20 15..20 iki 20
— priešradarinė raketa AGM-88 HARM iki 20 iki 20 15..20
— sparnuotoji raketa AGM-86 20..25 20..25 20..26 20..26
— antvandeninis taikinys (eskadrinis minininkas) 3..25 3..25
Naikinimo zonos aukštis, km
F-16 tipo lėktuvas 0,015..25 0,015..22 0,015..25 0,01..25 0,015..22—25
— taktinė balistinė raketa MGM-52 Lance 2..16 2..16
— priešradarinė raketa AGM-88 HARM 0,1..15 0,1..15 0,1..15
Vienu metu apšaudomų taikinių skaičius 18 18 22 24 24
Taikinio sunaikinimo tikimybė viena raketa
naikintuvas 0,8..0,9 0,8..0,95 0,9..0,95 0,9..0,95 0,9..0,95
sraigtasparnis 0,3..0,6 0,3..0,6 0,3..0,6 0,7..0,8 0,3..0,4
sparnuotoji raketa 0,25..0,5 0,4..0,6 0,5..0,7 0,7..0,8 0,7..0,8
Didžiausias taikinio greitis, m/s 800 800 1100 1100 1100

Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

ZRK „Buk“ naudotojai
  • Rusijos vėliava Rusija – virš 350 ZRK 9K37/9K317 (2013 m.)[20]. Pagrindinis šių ZRK gamintojas
  • Baltarusijos vėliava Baltarusija – 12 baterijų[21] (2013 m.)[22].
  • Azerbaidžano vėliava Azerbaidžanas – 1 ZRK 9K317 ar 9K37MB ir 100 raketų 9М317 gauti 2013 m.[23]
  • Venesuelos vėliava Venesuela — 3 9K317EK „Buk-M2EK“ ir 60 raketų 9М317 gauti iš Rusijoe 2013 m.[23].
  • Gruzijos vėliava Gruzija – 1–2 divizionai ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)[24]
  • Egipto vėliava Egiptas – ZRK skaičius nežinomas, iki 10 vnt.[25], 2005 m. buvo pasirašytas kontraktas tiekti ZRK „Buk-M1-2“ leistuvus[26].
  • Kipro vėliava Kipras[27]
  • Serbijos vėliava Serbija – keletas[21]
  • Sirijos vėliava Sirija — nuo 6 iki 20 ZRK „Buk“ su raketomis 9M317[27] (įvairūs šaltiniai). Pagal „The Military Balance“ 2013 m. Sirija turėjo 20 vnt. ZRK „Buk“[28]. Pagal Pasaulinės ginklų prekybos analizės centro duomenis 2008 m. Sirija iš Rusijos nupirko ir gavo 18 kompleksų „Buk-M2E“[29]. Stokholmo taikos problemų tyrimo instituto duomenimis Rusijos ir Sirijos kontraktas numatė tiekti 8 kompleksus „Buk-M2E“ ir 160 raketų 9М317, kurie buvo perduoti Sirijai 2010-2013 m.[23].
  • Ukrainos vėliava Ukraina:
    • Ukrainos sausumos pajėgos — 60 ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)[30].
    • Ukrainos oro pajėgos – neapibrėžtas kiekis ZRK „Buk-M1“ (2013 m.)[31].
  • Suomijos vėliava Suomija – 3 divizionai (18 savaeigių leistuvų, 288 raketos 9M38) ZRK „Buk-M1“[21], tiekti 1997 m. kaip TSRS skolos kompensacija[32]. 2008 m. Suomija nutarė nebenaudoti ZRK „Buk-M1“, kurie saugojo Helsinkį, nes ZRK valdymo sistemos gali būti dešifruotos.[33] Šiuos kompleksus ketino keisti (nuo 2009 m.) norvegų ir amerikiečių ZRK NASAMS su raketa AIM-120 AMRAAM (kaina 458 mln. dolerių).Šablonas:Источник:Military Balance 2010 2013 m. duomenimis ZRK „Buk“ tebėra ginkluotėje (suomių žymėjimas ITO 96).[34]

Buvę naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • TSRS vėliava TSRS – 300 leistuvų 9A310 ir leistuvų užtaisytuvų 9A39 (1991 m.)[35], vėliau atiteko buvusioms TSRS respublikoms.

Potencialūs naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Василий Н. Я., Гуринович А. Л., Зенитные ракетные комплексы, стр. 236, 237
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Оружие «Старта». 60 лет трудовой и боевой славы, стр. 49—53
  3. Василий Н. Я., Гуринович А. Л., Зенитные ракетные комплексы, стр. 247, 248
  4. „Зенитный ракетный комплекс Бук-М1-2 (Урал)“. Ракетная техника. Suarchyvuota iš originalo 2012-06-02. Nuoroda tikrinta 2012-02-13.
  5. „Зенитный ракетный комплекс средней дальности 9К317 «Бук-М2»“. Ракетная техника. Suarchyvuota iš originalo 2012-05-18. Nuoroda tikrinta 2012-01-28.
  6. А. В. Карпенко, Многоканальный зенитный ракетный комплекс «Урал», стр. 25—27
  7. Комплексы ПВО «БУК-М2Э» и «Тунгуска-М1» – вне конкуренции « « Военно-патриотический сайт «Отвага» Военно-патриотический сайт «Отвага»
  8. ПВО Сухопутных войск оснащают современными зенитными ракетными комплексами : Министерство обороны Российской Федерации
  9. Новейшие комплексы ПВО «Тор-М2» и «Бук-М3» будут приняты на вооружение ВС РФ в 2008—2099 годах Archyvuota kopija 2007-10-11 iš Wayback Machine projekto. Роспром, ИТАР-ТАСС, 21 сентября 2007
  10. НИИП им. В. В. Тихомирова Жуковские вести, 16 марта 2008
  11. Саид Аминов. Год ПВО. Итоги 2007 года Вестник ПВО
  12. Облик армии XXI века Archyvuota kopija 2009-11-08 iš Wayback Machine projekto., «Национальная оборона» № 5 май 2009
  13. В Москве представили новый вариант самоходной огневой установки для ЗРК Бук-М3 Archyvuota kopija 2013-10-05 iš Wayback Machine projekto., 21.08.2013
  14. Зенитный ракетный комплекс «Бук-МБ» на сайте «Вестник ПВО»
  15. Белорусский «Бук-МБ» на военном параде в Баку Archyvuota kopija 2013-07-19 iš Wayback Machine projekto., Военно-политическое обозрение, 26.06.2013
  16. 16,0 16,1 16,2 Василий Н. Я., Гуринович А. Л., Зенитные ракетные комплексы, стр. 251
  17. Зенитный ракетный комплекс «Бук-М1-2»
  18. Зенитный ракетный комплекс средней дальности 9К317 "Бук-М2"
  19. [http://www.niip.ru/index.php?option=com_content&view=article&id=17:-q-2q-9317&catid=9:2011-07-06-06-33-50&Itemid=9 Многоцелевой зенитный ракетный комплекс средней дальности «БУК-М2Э»]
  20. The Military Balance 2013. p.226
  21. 21,0 21,1 21,2 „Tikhomirov Instrument Research Institute 9K37 Buk (SA-11 «Gadfly») low to high-altitude surface-to-air missile system“. Jane's Information Group. 20 March 2008. Suarchyvuotas originalas 2012-02-11. Nuoroda tikrinta 4 August 2008.
  22. The Military Balance 2013. p.219
  23. 23,0 23,1 23,2 Stockholm International Peace Research Institute — Arms Transfers Database
  24. The Military Balance 2013. p.220
  25. ЗРК «Бук-М1-2» и «Тор-М1Э» в Египте
  26. Реутов А. Президент Египта скрепит дружбу с Россией сыном // Газета «Коммерсантъ». — 2006. — № 206 (3537). — С. 9.
  27. 27,0 27,1 М. Барабанов: Зенитные ракетные системы: ситуация на мировом рынке Информационно — новостная система «Ракетная техника» БГТУ
  28. The Military Balance 2013. p.404
  29. „Чем будет воевать Сирия в случае агрессии стран западной коалиции?“. Центр анализа мировой торговли оружием. 2013-08-29. Nuoroda tikrinta 2014-02-01.
  30. The Military Balance 2013. p.239
  31. The Military Balance 2013. p.240
  32. http://www.militaryparitet.com/nomen/russia/rocket/rocketcomplex/data/ic_nomenrussiarocketrocketcomplex/12/ ЗРК ПВО сухопутных войск фронтового и армейского звена]
  33. Финляндия откажется от российских зенитных комплексов «Бук-М1» 07 марта 2008
  34. The Military Balance 2013. p.130
  35. Ленский А. Г., Цыбин М. М Советские сухопутные войска в последний год Союза ССР. — С.-Пб.: B&K, 2001. — С. 38. — 294 с. — ISBN 5-93414-063-9
  36. Почему Россия хранит молчание по ситуации в Мьянме = Why Russia’s mum on Myanmar // Asia Times Online. — Гонконг, 2007.
  37. Павел Гагарин. (2007). „Лучшие инвестиционные идеи в российской «оборонке» — 2008. Итоги российского оружейного экспорта за 2007 год“ (PDF). Унисон Капитал. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2012-02-11. Nuoroda tikrinta 2010-11-28. {{cite web}}: no-break space character in |title= at position 51 (pagalba)
  38. Foreighnpolicy.com:What do North Korea's air defenses look like? Archyvuota kopija 2013-05-27 iš Wayback Machine projekto.
  39. 4/2/13 FP Situation Report: By Gordon Lubold
  40. Армия Ким Чен Ира Archyvuota kopija 2011-05-17 iš Wayback Machine projekto., Анатолий Цыганок. ПОЛИТ.РУ, 16 October 2006

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]