Walther P38
| Walther P38 | |
|---|---|
.jpg)
| |
| Tipas | savitaisis pistoletas |
| Variantai | P1, P38K, P38 SD, P4 |
| Šalis |  Vokietija
|
| Sukurtas | 1938 Carl Walther Waffenfabrik |
| Gamintas | nuo 1938 |
| Naudotas | nuo 1938 iki dabar |
| Naudotojai | žr. straipsnyje |
| Kalibras, mm | 9 |
| Šovinys, mm | 9×19mm |
| Svoris, kg | 800 |
| Ilgis, mm | 216 |
| Vamzdžio ilgis, mm | 125 |
| Pradinis greitis, m/s | 365 |
| Taikymo tolis, m | 50 (pagal taikiklį) |
| Mechanizmas | trumpa vamzdžio eiga |
| Dėtuvė | 8 šov. vieneilė |
Walther P38 – 9 mm savitaisis pistoletas, sukurtas 1938 m. kompanijos „Carl Walther Waffenfabrik“ kaip kariuomenės pistoletas, turėjęs pakeisti Pirmojo pasaulinio karo laikų pistoletą „Luger P08“.
Kūrimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„P38“ pistoletą Vokietijos kariuomenė priėmė 1938 m., bet pistoletų gamyba pagal tikrąjį prototipą prasidėjo tik 1939 m. pabaigoje. „Walther“ kompanija šiuos pistoletus ėmė gaminti savo gamykloje Cela-Mėliso mieste. Pradžioje pagamino tris bandomąsias serijas pistoletų, kurių serijiniai numeriai prasidėjo prefiksu „0“. Trečioji serija nebeturėjo anksčiau aptiktų trūkumų, tad 1940 m. viduryje prasidėjo „P38“ gamyba armijai. Pradžioje šių „Walther“ gamintų pistoletų identifikacijos kodas buvo 480. Pagaminus kelis tūkstančius pistoletų Vermachtas pakeitė kodavimo sistemą, ir „Walther“ gavo kodą „ac“.
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
„P38“ nuleistukas dvigubo veikimo. Tuo „P38“ panašus į ankstyvąjį „Walther PPK“. Pistoletas turi ir šovinio lizde rodiklį (angl. loaded chamber indicator).[1] „P38“ buvo pirmasis pistoletas su užrakinama spyna ir dvigubo veikimo nuleistuku. Ankstyvasis dvigubo veikimo nuleistuką turėjęs „Walther PPK“ turėjo laisvą (nerakinamą) spyną. Pistolete „P38“ teko naudoti rakinamą spyną, nes jis šaudo galingesniais 9×19mm šoviniais. Šaulys gali įstumti šovinį į lizdą, po to specialia svirtele saugiai nuleisti gaiduką neiššaunant šovinio. Taip paruoštą pistoletą su šoviniu lizde ir nuleistu gaiduku galima saugiai nešiotis. Prireikus šauti, spaudžiamas nuleistukas užveda gaiduką ir iššauna, po to jau veikia savitaisis mechanizmas, kuris išmeta iššautą tūtelę, įstumia naują šovinį ir užveda gaiduką naujam šūviui. Tokia sistema būdinga daugeliui šiuolaikinių pistoletų.
Pirmieji Vokietijos armijai skirti „P38“ modeliai turėjo rakinamą spyną ir paslėptą gaiduką, tačiau armija pareikalavo, kad gaidukas būtų atviras.
Buvo sukurti „P38“ variantai, naudoję „.45 ACP“ ir „.38 Super“ šovinius, bet jie nebuvo gaminami serijiniu būdu. Nedidelėmis serijomis buvo gaminti „P38“, naudoję „7,65x22 mm Parabellum“ ir „.22 Long Rifle“ šovinius.
Pistoletui iššovus, trumpą atstumą vamzdis ir gaubtas juda kartu, tuomet rakinimo blokas juda žemyn. Jis sustabdo vamzdį, o vamzdžio gaubtas toliau juda rėmu atgal, kol pasiekia galinį tašką. Judėdamas jis išmeta iššautą tūtelę ir užveda gaiduką. Abipus rėmo, žemiau gaubto yra dvi grąžinimo spyruoklės, kurias suspaudžia atgal judantis gaubtas. Galinį tašką pasiekusį gaubtą suspaustų spyruoklių energija ima grąžinti pirmyn. Pirmyn judantis gaubtas įstumia į šovinio lizdą naują šovinį iš dėtuvės ir vėl susikabina su vamzdžiu. Kai gaubtas grįžta į priekinį tašką, pistoletas būna paruoštas naujam šūviui – lizde būna šovinys, o gaidukas – užvestas.
Pirmųjų pistoletų „P38“ rankenos turėjo riešutmedžio šonelius, o vėliau šonelius imta gaminti iš bakelito.[2]
Tūtelės išmetamos kairėn. Saugiklis vėliavėlės tipo, įsijungia pasukus svirtelę žemyn.
Karo metu, ypač jo pabaigoje, pistoleto gamybos technologija buvo paprastinama, siekiant sumažinti imlumą darbui. Todėl karo metų pistoletai turi grubesnę apdailą, dalis – supaprastintą konstrukciją (be šovinio lizde rodiklio).
Variantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1957 m. nežymiai modifikuotas „Walther P38“ variantas, vadinamas „P1“, buvo priimtas bundesvero ginkluotėn. Jis naudotas iki XX a. pabaigos. „P1“ rėmas ne plieninis, o iš aliuminio lydinio, kad pistoleto masė būtų mažesnė. Trumpavamzdis „P1“ variantas vadinasi „P4“.
Naudotojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Austrija,[3]
Čadas: variantas „P1“,[3]
Čilė: Čilės armija],[4]
Suomija: variantas „P1“ - Suomijos JTO Taikos palaikymo pajėgos,[5]
Prancūzija: Pakeista XX a. 6-tąjį dešimtmetį,[6]
Vokietija: variantas „P1“,[3]
Libanas[3]
Šiaurės Makedonija: variantas „P1“,[3]
Mozambikas,[3]
Trečiasis reichas,[4]
Norvegija: Norvegijos ginkluotosios pajėgos,[7]
Pakistanas,[3]
Portugalija: Portugalijos armija,[4]- Vakarų Vokietija.[4]
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Military Small Arms of the 20th Century, Ian Hogg, John Weeks
- ↑ „P38 - 9 mm semi-automatic pistol - history & development of the weapon“. Hellcat Patriots' Rifle Club. Suarchyvuotas originalas 2009-04-27. Nuoroda tikrinta 2009-04-16.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 Jones, Richard D. Jane's Infantry Weapons 2009/2010. Jane's Information Group; 35 edition (January 27, 2009). ISBN 978-0710628695.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 4,3 Diez, Octavio (2000). Armament and Technology. Lema Publications, S.L. ISBN 84-8463-013-7.
- ↑ Hyytinen, Timo (2002). Arma Fennica II Military Weapons. Gummerus Oy, Inc. ISBN 951-99887-0-X.
- ↑ Bishop, Chris. Guns in Combat. Chartwell Books, Inc (1998). ISBN 0-7858-0844-2.
- ↑ Marchington, James (2004). The Encyclopedia of Handheld Weapons. Lewis International, Inc. ISBN 1-930983-14-X.
