Algirdas Indrašius
Algirdas Jonas Indrašius (g. 1937 m. kovo 2 d. Vyžuonose) – Lietuvos dailininkas.
Biografija [taisyti]
1952 m. baigė Vyžuonų septinmetę, 1957 m. – Švenčionių pedagoginę mokyklą, 1966 m. baigė Lietuvos dailės institutą. 1957–1960 m. dirbo Švenčionėlių mokykloje – internate,[1] 1966–1970 m. – Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1970 m. gyveno Utenoje, nuo 1998 m. gyvena Vyžuonose.
Kūryba [taisyti]
Sukūrė tapybos, akvarelės, metalo plastikos (pano „Gyvybės medis“ Utenos centrinėje ligoninėje), grafikos kūrinių (ciklas „Lietuva - baimės ir vilties vizija“ 1963–1965 m., tarp jų ekslibrisų (Popiežiaus Jono Pauliaus II ir kt.); taip pat ąžuolinių dekoratyvinių (Utenoje, Vyžuonose) ir paminklinių (Jūžintų, Utenos kapinėse) skulptūrų.
Surengė 12 individualių parodų Lietuvoje (Vilniuje 1991 m., skirta Sausio 13-ajai atminti ir Lenkijoje 1993 m.), dalyvavo daugiau kaip 50 tarptautinių parodų. Vyžuonose yra jo sodyba – muziejus su skulptūrų („Tūkstantmečio kryžius“ 2000 m., kt.) parku.[2]
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Jonas Algirdas Indrašius
- ↑ Algirdas Indrašius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 113 psl.
Vytautas Indrašius "Indrajos motinėlės vaikai" 2013. psl.293 - 301
