Vladislovas Sirokomlė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vladislovas Sirokomlė
Władysław Syrokomla.PNG
Herbas „Syrokomla“
Herbas „Syrokomla“
Gimė: 1823 m. rugsėjo 29 d.
Smolgava, Minsko gubernija
Mirė: 1862 m. rugsėjo 18 d. (38 metai)
Vilnius
Tėvas: Aleksandras Kajetonas Kondratovičius
Motina: Viktorija Zlatkovska
Sutuoktinis(-ė): Paulina Mitraševska
Veikla: poetas
Commons-logo.svg Vikiteka: Vladislovas SirokomlėVikiteka
Parašas
Autograph-WladyslawSyrokomla.png

Vladislovas Sirokomlė (lenk. Ludwik Władysław Franciszek Kondratowicz, 1823 m. rugsėjo 29 d. Smolgavos palivarke, Minsko gubernija – 1862 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje, Vilniaus gubernija) – Lenkų-Lietuvių poetas.

Biografija[taisyti | redaguoti kodą]

Gimė Smolskuose (dab. Baltarusija), neturtingų bajorų šeimoje. 1833 m. pradėjo mokytis Nesvyžiaus dominikonų vienuolyno mokykloje, vėliau Naugarduke. Baigęs mokslus tapo Nesvyžiaus Radvilų dvaro ekonomu. 1844 m. vedė. Santuokoje gimė keturi vaikai, iš kurių trys mirė 1852 m. epidemijos metu. Tuo metu šeima gyveno Zalušo kaime. Čia gyvendamas V. Sirokomlė pradėjo kurti.

1853 m. persikraustė į Vilnių, kur savo namuose Vokiečių gatvėje organizavo literatūrinį saloną. Jame rinkdavosi anų laikų garsenybės – E. Odinecas, M. Malinovskis, E. Tiškevičius, St. Moniuška. Gyvendamas Vilniuje susirgo džiova. Nuo 1860 m. ėmėsi darbo leidinyje „Kurjer Wilenski“, rengė rubrikas istorinėmis ir literatūrinėmis temomis. 1862 m. rugsėjo 18 d. mirė. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinėse.

Kūryba[taisyti | redaguoti kodą]

Kūriniuose figūruoja istorinės Lietuvos žmonės, istorija, gamta. Rašė lenkų kalba.

Pirmaisiais kūriniais, pasirašytais V. Sirokomlės slapyvardžiu, laikomi humoristinis veikalas „Regento Sikorskio mintys“ ir sonetų rinkinys „Atsiminimai apie Nesvyžių“. Taip pat parašė komedijas „Madinga žmona“, „Namukas miške“, „Kaimo politikai“, pokalbių ciklą „Apie Dievo ir karaliaus šlovę“, poemas „Margiris“, „Senieji vartai“, „Trys lietuvio dukros“, vertė renesanso poetų kūrinius iš lotynų kalbos.

Parengė kelionių užrašus apie Lietuvos gamtą, kultūros paminklus ir žmones „Nemunas nuo versmių iki žiočių“ bei „Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą“. Pastarajame, išleistame 1857 m., aprašomi Trakai. Šie duomenys laikomi vertingu XIX a. istoriniu šaltiniu. Nuo 1860 m. išleido straipsnių rinkinį apie Nesvyžių.