Vilius Balandis
Vilius Balandis (1891 m. gegužės 23 d. Kėdainiai – 1978 m. rugpjūčio 15 d. Skuodas) – Lietuvos kariuomenės karo kapelionas, kapitonas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Baigė Žemaičių kunigų seminariją, 1914 m. kunigas. Nuo 1914 m. Alantos vikaras. Per Pirmąjį pasaulinį karą 1916–1918 m. kapelionas Havelbergo (Saksonija) ir Brandenburgo internuotųjų lietuvių ir karo belaisvių stovyklose.
1919 m. liepos 1 d. įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Panevėžio atskirojo pėstininkų bataliono kapelionu. 1919 m. dalyvavo kovose su Raudonosios armijos daliniais ir bermontininkais, 1920 m. – su lenkais. 1921–1940 m. paeiliui Ketvirtojo, Pirmojo, Septintojo, Aštuntojo pėstininkų pulkų karo kapelionas. TSRS okupavus Lietuvą 1940 m. liepos 12 d. atleistas iš tarnybos. 1941–1943 m. Vyžuonų klebonas. Nuo 1944 m. Salantų altarista, nuo 1946 m. – Grūšlaukės parapijos klebonas, nuo 1962 m. – Skuodo altarista.[1]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Palmira Karevičiūtė. Vilius Balandis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 477 psl.