Venževas

Koordinatės: 54°08′39″ š. pl. 22°19′58″ r. ilg. / 54.14417°š. pl. 22.33278°r. ilg. / 54.14417; 22.33278 (Venževas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Venževas
lenk. Wężewo
Pagrindinė kaimo gatvė
Venževas
Venževas
54°08′39″ š. pl. 22°19′58″ r. ilg. / 54.14417°š. pl. 22.33278°r. ilg. / 54.14417; 22.33278 (Venževas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija Varmijos Mozūrų vaivadija
Apskritis Alėckos apskritis
Valsčius Kovalė Oleckė valsčius

Venževas (lenk. Wężewo, vok. Wensöwen, vėliau vok. Eibenau) – Lenkijos kaimas, esantis Varmijos Mozūrų vaivadijos Alėckos apskrities Kovalė Oleckė valsčiuje. Išsidėstęs 17 kilometrų į šiaurės vakarus nuo apskrities centro Alėckos.

Kronikos mini kryžiuočių 12771283 m. karo žygius ir mūšius su jotvingiais prie Mėrūniškių ir Vinzės (dab. Venževas). Kaimas Wensiffen vardu oficialiai buvo įkurtas 1562 m.,[1] o po trejų metų Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis jį išnuomavo Kasparui von Nostiz.[2]. Buvo žinomas kaip dvaras su šalia stovinčiu kaimu. 1874 m. tapo naujai įkurto to paties pavadinimo prūsiško valsčiaus centru.[3]. Iki 1914 m. šis valsčius priklausė Gumbinės apygardos Alėckos apskričiai, vėliau išformuotas ir nuo to laiko Venževas yra Kovalė Olecke valsčiaus sudėtyje.

Kaimo gyventojų skaičius augo: jei 1863 m. buvo suskaičiuoti 160 venževiečių,[4] tai 1910 m. – 341.[5] 1933 m. ir 1939 m. kaimiečių skaičius išliko toks pat – 560 gyv.[6]. Sutinkamai su Versalio taikos sutartimi kaime 1920 m. įvyko referendumas. Visi 224 balsavusieji pasisakė už galimybę likti Rytprūsių sudėtyje, už perėjimą į Lenkijos priklausomybę nebalsavo niekas.[7]

Antrojo pasaulinio karo pasekoje Venževas, kaip ir visa pietinė Rytprūsių dalis, atiteko Lenkijai ir iki 1998 m. įėjo į Suvalkų vaivadijos sudėtį. Buvo atkurtas senasis kaimo pavadinimas, Venževas tapo šaltyšijos centru.

Piliakalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Du kilometrai į šiaurės vakarus nuo kaimo dunkso medžiais apaugusi kalva – jotvingių piliakalnis.[8][9] Vienas pirmųjų mokslininkų jį aptiko Prūsijos archeologas Emilis Holakas.[10] Apsuptas aukštų šlaitų, kas apsunkino prieigą prie jo, XX a. pr. žemėlapiuose piliakalnis buvo žymimas kaip Alte Schanze.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]