Trąšos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Trąšos – medžiagos, kurios įterptos į dirvą, gerina augalų augimą ir vystymąsi. Trąšos veikia dviem būdais – tiekdamos augalų paimamas mineralines medžiagas ir gerindamos dirvožemio struktūrą.

Trąšos skirstomos į tris pagrindines grupes: organines, mineralines ir bakterines.

Organinės trąšos[taisyti | redaguoti kodą]

Tai augalų maisto elementai, kurie yra ne mineraliniuose junginiuose, bet organinėse medžiagose. Kad augalai galėtų naudoti organines trąšas, pirmiausia dirvos mikroorganizmai jas turi suskaidyti. Skaidymo metu vyksta:

  • mineralizacija – iš skylančių organinių junginių išsiskiria paprasti, augalų įsisavinami mineraliniai junginiai.
  • puvenų susidarymas – susidarančios puvenos (humusas) dėl didelio hidrofiliškumo didina dirvožemio vandens imlumą (dirvožemis ilgiau išlaiko drėgmę) ir dirvožemio gebą sulaikyti mineralinius jonus (šie neišplaunami iš dirvos ir ilgiau lieka prieinami augalams).

Organinių trąšų rūšys:

Mineralinės trąšos[taisyti | redaguoti kodą]

Gaminamos iš mineralų, uolienų pramoniniu būdu. Jos skirstomos į makroelementines (pagrindines) ir mikroelementines.

Makroelementinės (pagrindinės) – tai dažniausiai augalams naudojamos trąšos. N – azotas, P – fosforas, K – kalis. Makroelementinių trąšų grupės:

Mikroelementinės trąšos – jų augalams reikia mažai, bet be jų augalai negali normaliai vystytis.

Bakterinės trąšos (bakteriniai preparatai)[taisyti | redaguoti kodą]

Tai išauginta bakterijų masė (sporos), reikalinga naudingai mikroflorai dirvoje sudaryti, pvz., nitraginas.

Trąšos[taisyti | redaguoti kodą]

Azoto

Fosforo

Kalio

Kompleksinės

Sudėtinės




Commons-logo.svg Vikiteka: Trąšos – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka