Kalio salietra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Kalio salietra
Kalio salietra
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Kalio salietra
CAS numeris [7757-79-1]
Cheminė formulė KNO3
Molinė masė 101,1032 g/mol
SMILES [K+].[O-][N+]([O-])=O
Rūgštingumas (pKa) ~7
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda balti milteliai
Lydymosi t° 334 °C
Virimo t° skyla 400 °C
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O 30 g/100 ml (20 °C)
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704

NFPA 704.svg

0
2
0
 
Žybsnio t° Nedegus
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės R8, R22, R36, R37, R38
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Kalio salietra (KNO3), dar vadinama Čilės salietra, – kompleksinė trąša, turinti 14 % azoto ir 46 % kalio oksido (K2O).

Ji randama kaip mineralinė salietra ir yra natūralus azoto šaltinis. Kalio salietra yra vienas iš kelių azotą turinčių junginių, kurie vadinami salietromis.

Kalio salietra yra naudojama trąšose, raketų kure ir fejerverkuose. Tai viena iš sudedamųjų parako dalių ir buvo naudojama viduramžiuose kaip konservantas.

Kalio salietra nėra nuodinga medžiaga. Degdama išskiria daug dūmų, kurie nėra nuodingi.

Panaudojimas[taisyti | redaguoti kodą]

Trąšos[taisyti | redaguoti kodą]

Kalio salietra naudojama trąšose, kaip kalio ir azoto šaltinis. Ji ypač tinka naudoti vaisiaus ar šaknies augimo metu, kai augalas pasisavina daug kalio.[1]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]