Tilžės sūris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Tilžės sūris
Tilžės sūrio gamyba tarpukaryje
Tilžės sūrio pakavimas tarpukariu

Tilžės sūris (vok. Tilsiter) – puskietis sūris, sukurtas apie XIX a. Tilžėje (dab. Sovietskas, Kaliningrado sritis, Rusija) atsikėlusios iš Ementalio apylinkų (Berno kantonas, Šveicarija) prūsų-šveicarų dvarininkų Westphal šeimos[1].

Sūris stipraus ir aštraus skonio. Viduje ryžio dydžio akutės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Sūrius Rytų Prūsijoje gamino žymiai anksčiau. Atsikėlėliai iš Ementalio bandė gaminti Ementalio sūrį iš vietinių Rytų Prūsijos karvių pieno, tačiau dėl pieno ir skirtingų tos vietovės mikroorganizmų sūris išėjo ne Ementalio ar kito žinomo sūrio kopija, bet originalus Tilžės. Tokį sūrį lėmė ne tik receptas, bet labiau pieno rūšis ir kokybė.

Tilžės sūris pirmiausia pradėtas gaminti Vokietijos teritorijoje, iš pradžių išplito Rytų ir Vakarų Prūsijoje, vėliau ir Vokietijos šiaurėje. 1897 m. šveicarai pradėjo gaminti savo Tilžės sūrį. 1901 m. sūrį pradėjo gaminti Vokietijos „Allgäu“ gamykla. Vėliau kitos Vokietijos ir kitų šalių sūrio gamyklos.

Gamyba[taisyti | redaguoti kodą]

Tilžės sūris gaminamas iš pasterizuoto pieno. Prieš sudedant sutrauką į formas, turi nulašėti išrūgos, nes sūris neslegiamas. Brandinimo procesas pradedamas „išprakaituoti skirtoje patalpoje“ 30-35 °C temperatūroje. Vėliau sūris dedamas į druskos vonią, po to brandinamas vėsesniame rūsyje. Suformuotas sūris (kepalais ar skrituliais) nuolat plaunamas sūdytu vandeniu, į kurį pridėta raudonųjų pelėsių grybelių kultūros. Šie išoriniai pelėsiai prieš parduodant sūrį nudžiūna ar nuplaunami. Tilžės sūris priskiriamas kietiems pjaustomiems sūriams „su gleivėmis“.

Tilžės sūrio rūšys gaminamas daugelyje šalių. Į prekyba patenka neilgai brandintas (4 savaitės).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Alexandr Ettl. Sūriai. ISBN 3-89393-035-3


Commons-logo.svg Vikiteka: Tilžės sūris – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka