Pasterizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pasterizacijakonservavimo būdas. Jo metu, šildant maisto produktus, siekiama užmušti ar sustabdyti mikroorganizmų augimą, išlaikant produkto skonį ir savybes. Pagrindinis pasterizacijos tikslas yra prailginti produktų naudojimo laiką, sunaikinat mikroorganizmus. Toks procesas nenaikina daugumos virusų. Pasterizacijos pradininku laikomas Lui Pasteras (pranc. Louis Pasteur).

Specifinė pasterizacijos forma yra tyndalizacija.

Produkto įkaitinimas virš 100 °C vadinamas sterilizacija arba dezinfekcija, priklausomai nuo konkrečių proceso parametrų.

Pasterizacijos metodai[taisyti | redaguoti kodą]

Klasikinis pasterizacijos metodas remiasi produktų kaitinimu aukštesne nei 60 °C, bet ne aukštesne nei 100 °C šiluma. Pvz., vykdant tradicinę pieno pasterizaciją, jis šildomas 100 °C temperatūroje 1 minutę arba iki 85 °C temperatūros 30 minučių uždarame inde vadiname pasterizatoriumi.

UAT (angl. UHT)[taisyti | redaguoti kodą]

Apdorojimas ultra aukšta temperatūra - UAT (angl. ultra-high temperature processing (UHT) – remiasi momentiniu, 1-2 sekundžių pakarštinimu iki 100 °C (135-150 °C pienui) ir tokiu pat staigiu atvėsinimu iki kambario temperatūros. Visas procesas trunka 4-5 sekundes. Tokia pasterizacija žudo bakterijas, nekeisdama pieno skonio, nors jautrūs asmenys teigia atskiriantys tokį pieną iš skonio.

Pradžioje toks pasterizacijos metodas buvo naudojamas pieno pramonėje, tačiau dabar jis taikomas visai produktų gamai, ypač Tetra Pak pakavimo sistemoje.

Kita UHT versija: akimirksninis pieno užkaitinimas iki 130-160 °C, per 1 sekundę sukeliąs pieno garų susidarymą, o vėliau greitas atšaldymas.

Maisto kontroversija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasterilizuotus produktus galima saugoti kelias dienas, naudojant hermetines pakuotes, t. p. vakuojant juos galima laikyti daug ilgiau.

Produktai, kuriems dažniausiai naudojama pasterizacija: