Pasterizacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Pasterizacijakonservavimo būdas. Jo metu, šildant maisto produktus, siekiama užmušti ar sustabdyti mikroorganizmų augimą, išlaikant produkto skonį ir savybes. Pagrindinis pasterizacijos tikslas yra prailginti produktų naudojimo laiką, sunaikinat mikroorganizmus. Toks procesas nenaikina daugumos virusų. Pasterizacijos pradininku laikomas Lui Pasteras (pranc. Louis Pasteur).

Specifinė pasterizacijos forma yra tyndalizacija.

Produkto įkaitinimas virš 100 °C vadinamas sterilizacija arba dezinfekcija, priklausomai nuo konkrečių proceso parametrų.

Pasterizacijos metodai[taisyti | redaguoti kodą]

Klasikinis pasterizacijos metodas remiasi produktų kaitinimu aukštesne nei 60 °C, bet ne aukštesne nei 100 °C šiluma. Pvz., vykdant tradicinę pieno pasterizaciją, jis šildomas 100 °C temperatūroje 1 minutę arba iki 85 °C temperatūros 30 minučių uždarame inde vadiname pasterizatoriumi.

UHT[taisyti | redaguoti kodą]

Ultra-high temperature processing (UHT) – remiasi momentiniu, 1-2 sekundžių sušildymu iki 100 °C (135-150 °C pienui) ir taip pat momentinių atšaldymu iki kambario temperatūros. Visas procesas trunka 4-5 sekundes. Tokia pasterizacija žudo bakterijas, nekeičiant pieno skonio.

Pradžioje toks pasterizacijos metodas buvo naudojamas pieno pramonėje, tačiau dabar jis naudojamas visoje produktų gamoje ypač Tetra Pak pakavimo sistemoje.

Kita UHT versija: akimirksnio pieno pašildymas iki 130-160 °C, per 1 sekundę priveda prie pieno garų susidarymo, o vėliau greitu sušaldymu.

Maisto kontroversija[taisyti | redaguoti kodą]

Pasterilizuotus produktus galima saugoti kelias dienas, naudojant hermetines pakuotes ar vakuojant produktus galima saugoti daug ilgiau.

Produktai, kuriems dažniausiai vykdoma pasterizacija: