Tripitaka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

    
Budizmas

Dharma Wheel.svg

Pagrindai

Keturios tauriosios tiesos
Taurusis aštuonialypis kelias
Trys brangenybės

Pagrindinės sąvokos

Trys būties požymiai
Dievo samprata budizme
Devyni vienijantys teiginiai
Dharma · Skandha · Šūnjata
Atbudimas · Nirvana · Atgimimas
Samsara · Sąlygotoji kilmė · Karma

Veikėjai ir vietovės

Mitologija · Sidharta Gautama
Buda · Bodhisatva
· Budos mokiniai ·
Piligrimystės vietovės

Mokyklos

Theravada
Hinajana · Mahajana
Vadžrajana · Lamaizmas
Dzenas

Tekstai

Tripitaka · Pali kanonas
Mahajanos sūtros

Terminai ir vardai

Sanskritiškos kilmės
Pali kalbos kilmės

Dharma Wheel.svg

Infolentelė: žiūrėti  aptarti  redaguoti

Tripitaka (skr. त्रिपिटक tripiṭaka; Pali tipiṭaka; „trys krepšiai“) – formalus kanoninių budizmo raštų rinkinio (kanono) pavadinimas. Budistiniuose kraštuose egzistuoja daug skirtingų kanono versijų. Seniausiu laikomas ir plačiausiai žinomas yra theravados mokyklos Pali kanonas.

Budizmo kanonas pradžioje buvo įsimenamas ir perduodamas mintinai (žodžiu). Jis buvo suskirstytas į tris dalis, kurios užrašius tarsi sudarė tris pintines – tripitaka. Paprastai laikoma, kad „pintines“ sudaro šios kanono dalys:

Pirmą raštų dalį sudaro Vinaja pitaka (skr. vinaya piṭaka) – elgesio (pažodžiui „treniruočių“, „susitvardymo“) taisyklės, arba etikos kodeksas, kurio turėjo laikytis ankstyvoji sangha (vienuoliai ir vienuolės). Laikoma, kad šios taisyklės negailestingai buvo taisomos, jei tik Buda susidurdavo su vienuolių elgesio nesklandumais.

Kita dalis – Sūtra pitaka (skr. sūtra piṭaka; „sūtra“ pirminė reikšmė – siūlas, linija, „tai kas susieja“, „kas suverta ant vieno siūlo“; pali: sutta piṭaka) – Budos mokymas, jo pasakyti „pamokslai“ ir kiti pasisakymai. Sūtrapitaką sudaro daugybė skirsnių, iš viso yra apie 10 tūkstančių sūtrų.

Trečia dalis – Abhidharma pitaka. Šioje „pintinėje“ surinkti labai įvairūs veikalai ir dažnai įvairiose Tripitakos versijose šios pintinės turinys gerokai skiriasi, kadangi abhidharma buvo atskirų budizmo mokyklų pagrindų išdėstymas.

Kai kurie tyrinėtojai teigia, kad kai kurių mokyklų kanonus sudarė daugiau nei trys pintinės. Vėlesnės (nebe ankstyvojo budizmo) mokyklos skirtingai traktavo Tripitakos sąvoką. Mahajanoje Tripitaka buvo traktuojama dvejopai. Iš vienos pusės (pvz., Lotoso sūtroje) taip buvo vadinamas senųjų mokyklų sukauptas šaltinių rinkinys, kuris buvo laikomas atskiru nuo pačios mahajanos šaltinių ir šitoks požiūris yra gana įprastas net mūsų dienomis. Bet iš kitos pusės, Tripitaka buvo vadinami bet kurie budistiniai raštai, taip virsdama apskritai budistinės literatūros sinonimu. Abu požiūrius galima sutikti dabartinėje Kinijoje ir kitur.

Tripitakos versijos[taisyti | redaguoti kodą]

  • Pali kanonas (Theravados mokyklos Tripitakos versija, išsaugota Šri Lankoje).
  • Rytų Azijos (Tolimųjų Rytų) Tripitakos (daugiausia vertimai į kinų kalbą; išliko Kinijoje, Tibete, išsamus rinkinys saugomas Korėjoje).
  • Tibete išsaugota Mulasarvastivadinų Vinaja pitaka.
  • Gandharano budistinis rinkinys (Tripitakos fragmentai, spėjama, kad Dharmaguptos mokyklos)

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]