Magija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Pentagrama yra dažnai naudojama kaip magijos simbolis, o apversta pentagrama yra vienas iš satanizmo simbolių.

Apie triukus ir iliuzijas skaitykite straipsnyje Magija (iliuzijos)

Magija (lot. magicus) – tam tikros sąvokų, prasmių ir reikšmių (semantinės) sistemos, leidžiančios kurti alternatyvias įprastoms pasaulio – stebimų įvykių, daiktų ir pan. – interpretacijas, kurios nebūtinai teisingos moksliškai, tačiau yra neprieštaringos sau pačioms bei subjektyviai stebimam pasauliui.

Žodžio kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Magija kildinama iš senojo zoroastrų pavadinimo – senovės graikai zoroastrus vadino magi ir juos laikė gerai išmanančius žvaigždes ir mokančius pagal jas numatyti likimus.

Šiuolaikinis magijos supratimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuolaikinėje antropologijoje, psichologijoje, religijotyroje magija dažniausiai nelaikoma antgamtiniu reiškiniu, burtais ar ankstyvesne žmonijos vystymosi stadija, o, greičiau, tam tikru alternatyviu, sistemingu, tam tikroje bendruomenėje natūraliu pasaulio suvokimo, pažinimo ir elgsenos būdu. Dažnai linkstama lyginti magiją ir mokslą kaip dvi priešingas pasaulėžiūras bei mąstysenas. Anot Claude Lévi-Strauss'o, magija yra lygiavertis mokslui pasaulio pažinimo būdas ir jos jokiu būdu nereikia laikyti „atsilikimo“ požymiu – tuo labiau, kad šiuolaikinė antropologija vengia skirstymų į „pažangesnes“ ir „atsilikusias“ tautas.

Daugeliui šamanistinių bendruomenių magija neretai leidžia atskleisti pasąmonės ir pasaulio suvokimo aspektus, kurie neprieinami, taikant įprastas mokslines interpretacijas. Manoma, kad daugelis iš senų maginių metodikų bei pasaulio paaiškinimų yra paremtos ilgalaike pirmykščių bendruomenių patirtimi, kai klaidų ir bandymų būdu būdavo atrandami sąmoningai neprieštaringi ir adekvatūs pasąmoninį ir archetipinį (bet ne mokslinį) suvokimą atspindintys pasaulio paaiškinimai. XX a. antrojoje pusėje išvystytos psichologinės metodikos daug kuo artimos magijos supratimui, nes irgi leidžia taikyti alternatyvius pasaulio interpretacijos būdus.

Magiškasis suvokimas[taisyti | redaguoti kodą]

Maginis suvokimas remiasi dviem subjektyviom prielaidom: kad panašūs objektai ar reiškiniai yra susiję ir kad tam tikri maginiai ryšiai tarp pasaulio objektų išlieka ir po to, kai objektyviai matomi ryšiai nutrūksta.

Esminis maginio suvokimo bruožas – kitokios (nemoksliškos) sąvokų sistemos, nei įprasta, panaudojimas: pvz., žaibas, kaip gamtos reiškinys, gyvenimiškoje situacijoje visiškai nereikalauja fizikinio paaiškinimo: tai – ugnies dievo apraiška, tikslingas antgamtiškos esybės veiksmas. Maginiame suvokime šį dalyką puikiai iliustruoja ir tai, kad uždegus lauke laužą, galima susilaukti ugnies dievo atsako – žaibo, nukreipto į ugnį. Fizikos dėsnių sistemą šiuo atveju pakeičia maginių dėsnių sistema, kuri realiame gyvenime gali būti tokia pat adekvati: ugnis pritraukia ugnį, magiška esybė nekenčia konkurentų ir pan.

Kitu magiško suvokimo pavyzdžiu galėtų tapti narkotiniai augalai: toks augalas yra globojamas dvasios, kuri yra kaprizinga: kartais atneša palaimą, kartais – beprotybę. Tačiau bepročiams ši dvasia kartais gali padėti (gydomosios augalo savybės). Tokiu būdu fiziologinių dėsnių sistemą pilnai pakeičia maginių dėsnių sistema.

Socialiniai aspektai[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelyje šamanistinių bendrijų tikima, kad burtininko (žynio, mago, šamano) prakeikimas neišvengiamai atneš mirtį, ir tai, tam tikru požiūriu, yra tiesa – prakeiktas žmogus tampa suteptu, pavojingu, atskirtu nuo visuomenės, todėl pirmykštėmis (laukinės gamtos) sąlygomis negali išgyventi, ištiktas psichologinio šoko, miršta, nusižudo ar žūsta dėl nelaimingo atsitikimo. Tokioje pirmykštėje visuomenėje burtininko prakeikimas tampa policiniu veiksmu: taip baudžiami nusikaltėliai, kurie civilizuotose visuomenėse galėtų būti nuteisti mirties bausme: taip prakeiktą žmogų gali, pvz., nužudyti kaimyninės genties nariai, ir toks veiksmas nebus laikomas priešišku – maginėje interpretacijoje tai bus tiesiog prakeikimo pasekmė.

Kitas pavyzdys: ankstyvųjų krikščionių supratimu, krikštijimas – tai maginis ritualas, apvalantis žmogų nuo jo blogų darbų pasekmių ir leidžiantis jam pradėti naują gyvenimą, kitaip tariant, pakeičiantis žmogaus savęs ir pasaulio suvokimą: buvęs nusikaltėlis apsivalo ir tampa visaverčiu visuomenės nariu, kurio jau nepersekioja piktosios jėgos. Pakrikštytas žmogus ne tik nėra nusikaltėlis, jis – kitas žmogus, kuris turi kitą vardą ir gyvena kitą gyvenimą – tai akivaizdu ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams. Toks maginis krikštijimo supratimas leidžia gana efektyviai reabilituotis iki tol asocialiems asmenims.

Mokslinis magijos tyrimas[taisyti | redaguoti kodą]

Iki XIX a. pabaigos vyravo supaprastintas magijos paaiškinimas, teigiantis – kad magija – tai tiesiog pirmykščių žmonių bandymas paaiškinti gamtos reiškinius, tačiau vėlesni tyrimai gana akivaizdžiai atskleidė ir socialinę magijos prasmę: maginis (kaip ir religinis) pasaulio suvokimas atlieka svarbias reguliuojančias funkcijas pirmykštėse bendruomenėse, leidžia nubausti bendruomenės normoms nusižengusius narius ar paskatinti teisingai besielgiančius.

XX a. maginis pasaulio supratimas pradėtas tirti naujais aspektais: Z. Froido darbai pademonstravo, kad be įprasto sąmoningo suvokimo egzistuoja ir pasąmoninis, daugelį pasaulio aspektų interpretuojantis kitaip, nei reiktų, remiantis mokslo dėsniais. Vėlesni K. Jungo darbai parodė, kad be šio suvokimo, egzistuoja ir kolektyvinė pasąmonė bei įgimti archetipai, turintys daugelį magiškoms sistemoms būdingų bruožų.

Dar labiau šį supratimą ėmė keisti XX a. antroje pusėje išpopuliarėjusios struktūrinės lingvistikos ir, ypač, semiotikos atstovai, parodę, kad kalba ir įprastos reikšmių sistemos būna paremtos žymiai sudėtingesnėmis sąvokų sistemomis, leidžiančiomis kurti pakankamai išsamius, viduje neprieštaringus pasaulio aprašymus, kurie būtų alternatyvūs įprastiems moksliniams. Nemažą įtaką padarė ir Noam Chomsky darbai, pademonstravę, kad žmogus turi įgimtas kalbines žinias, savaime nešančias tam tikrą prasminį krūvį.

Magija ir visuomenė[taisyti | redaguoti kodą]

Šiuolaikinis magiškas suvokimas[taisyti | redaguoti kodą]

Tam tikri maginio suvokimo aspektai yra neatskiriama žmogiško pasaulio suvokimo dalis: kiekvienas žmogus tam tikrus įprasto pasaulio aspektus įsivaizduoja miglotai, todėl lengviau randa paprastesnį maginį, nei sudėtingą mokslinį paaiškinimą: pvz., kompiuterinį virusą daug lengviau įsivaizduoti, kaip tam tikrą piktąją dvasią, juolab, kad jo, kaipo informacinės struktūros, net neįmanoma pačiupinėti. Toks maginis supratimas visiškai netrukdo: nuo piktųjų dvasių padeda apsisaugoti geroji dvasia – antivirusas, kuriai, tiesa, reikia atnašauti tam tikras aukas (kompiuterio resursus ir pan.). Dar ryškesnis magiško suvokimo atvejis – įvairūs prietarai, kurie dažnai egzistuoja, kaip senesnio, jau nesąmoningo maginio supratimo apraiška: pvz., sveikintis per slenkstį negalima (nes pasąmoniniame magiškame supratime po slenksčiu gyvena protėvių dvasios).

Magijos rūšys[taisyti | redaguoti kodą]

Magija skirstoma į dvi pagrindines rūšis:

  • Simpatinė (panašumo) magija – siekiama sukelti reiškinius panašumu, mažesniu laukiamo reiškinio „variantu“. Pavyzdžiui, panašumo magijos gausu senuosiuose žemdirbių ritualuose – tarpusavio laistymasis, aukų aukojimas – krauju palaistoma žemė taip norint prišaukti lietų laukams. Į kokias nors žmogaus kūno dalis panašūs augalai naudojami tų dalių gydymui, ir panašiai.
  • Kontaktinė magija – siekiama sukelti reiškinius naudojantis daiktais, priklausančiais paveiktinam subjektui. Pavyzdžiui, atliekami užkalbėjimai, burtai su kokio žmogaus nuotrauka, asmeniniu daiktu siekiant, kad tam žmogui atsitiktų nelaimė, sėkmė, kad jis įsimylėtų, pasveiktų, ir panašiai. Taip pat kontaktinė magija yra, kuomet siekiama kokio nors šventiko, žynio, kito „nepaprasto“ ar svarbaus asmens palietimo, tikintis, kad tai išvaduos nuo ligų, nelaimių (pavyzdžiui, šlakstymas šventintu vandeniu, komunija).

Maginiai tikėjimai[taisyti | redaguoti kodą]

Dažniausiai maginis pasaulio supratimas neprieštarauja kitiems supratimo aspektams, todėl neretai tampa sumišęs su įvairiomis religijomis ar politinėmis ideologijomis. Skirtingai nuo religijos, magija nebando kurti apibendrinto tikėjimo (ideologijos), todėl neretai gyvuoja kartu su pagrindiniu tikėjimu, kartais tapdama religijos dalimi ar priedu: pvz., krikščionybėje esantys krikštijimo, velnio išvarymo ir pan. ritualai. Kai kada maginiai ritualai sugeba išgyventi net antireliginių ideologijų sąlygomis, pvz., kaip komunistiniam režimui priimtini liaudies papročiai.

Šamanizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugelyje tarpusavyje nesusijusių šalių (Afrikos, Sibiro, Šiaurės ir Pietų Amerikos) egzistuojančios pirmykštės šamanistinės bendruomenės pasižymi labai artimu maginiu pasaulio supratimu: jas sieja ir panaši kosmologija ir panašios gamtos bei socialinių reiškinių interpretacijos (pvz., pasaulio atsiradimo legendos) ir netgi ritualai. Šiuo metu dažniausiai daroma prielaida, kad panašumus sąlygoja ne istoriniai ryšiai, o tam tikros giluminės žmogaus sąmonės ir pasąmonės ypatybės, visai žmonijai būdingi archetipai bei kolektyvinės pasąmonės dėsniai.

Vakarietiškos kryptys[taisyti | redaguoti kodą]

Be pirmykščių šamanistinių tradicijų egzistuoja ir naujesnės, sukultūrintos tradicijos, patyrusios ekonominių, politinių ir fizinių dėsnių įtaką:

Kontroversijos[taisyti | redaguoti kodą]

Maginis pasaulio suvokimas prieštarauja moksliniam, todėl yra dažnai kritikuojamas iš mokslinės pusės. Kartais maginis pasaulio supratimas gali būti siejamas su šarlatanizmu ir pseudomokslu.

Šarlatanizmas[taisyti | redaguoti kodą]

Ilgai laikytas paprastu nusikaltimu (sukčiavimu), paskutiniu metu šarlatanizmas imtas tirti psichologiniais aspektais: gerai žinoma, kad neretai šarlatanai remiasi ne apgalvotai melagingos informacijos pateikimu, o tam tikros religinės ar maginės pasaulėžiūros perteikimu: daugeliu atvejų pats „šarlatanas“ visiškai tiki, kad jo pasaulėžiūra ir teorijos yra teisingos, pvz., ekstrasensai tiki, kad jie gali gydyti ligas, naudodami savo energiją, nors visi jų „gydymo“ atvejai gali būti paaiškinami įtaiga ir negali būti patvirtinti moksliniais eksperimentais.

Nagrinėjant iš maginio supratimo pusės, pvz., astrologija tampa ne apgavyste, o tiesiog tam tikra neprieštaringa pasaulio aprašymo priemone[reikalingas šaltinis], kuri nebūtinai yra teisinga fiziniame, pašalinio stebėtojo matomame pasaulyje, tačiau neabejotinai yra teisinga astrologiją suprantančio žmogaus akimis. Kita vertus, neretai maginį pasaulį, ar, juolab, maginį pasaulio supratimą tiksliai identifikuoti (patikrinti) sunku, todėl keblu pasakyti, ar tam tikras astrologas, būrėjas ar pan. tiesiog sukčiauja, ar remiasi kita sąvokų sistema, kuria pats tiki. Tokio tipo, su religija ir pasaulėžiūra susijusius šarlatanizmo atvejus persekioti teisiškai (dėl kitokios pasaulėžiūros) labai keblu, nes neretai nepavyksta nustatyti (pastebėti) nusikaltimo sudėties.

Pseudomokslas[taisyti | redaguoti kodą]

Daugeliu atvejų artimos maginiam pasaulio supratimui yra pseudomokslinės teorijos, kurios irgi taiko tam tikras interpretacijos sistemas, neatitinkančias mokslinio supratimo. Skirtingai nuo maginių sistemų, pseudomokslinės bando integruotis į mokslines, susiedamos savo sąvokas su mokslo sąvokomis, ir sudarydamos alternatyvą tik tam tikrai mokslo sričiai. Tipišku tokių teorijų pavyzdžiu galėtų būti lysenkoizmas.

Neretai pseudomokslinėmis tampa teorijos, kurios tiesiog perima tam tikrą maginę pasaulėžiūrą iš religijos, šiuo atveju teorija ne tiek bando integruotis į esamą mokslą, kiek priešpastatoma jam, išlaikydama religinį pagrindą, pvz., kreacionizmas.

Skirtingai nuo pseudomokslinių (sukurtų, kaip tam tikra klaidinga mokslo dalis) ar religinės kilmės (sukurtų, kaip religinė alternatyva mokslui) teorijų, maginės būna pagrįstos nuo mokslo nepriklausomai, alternatyviai sukaupta ir struktūruota patirtimi ir gali egzistuoti atskirai nuo mokslinių teorijų.

Sektos[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas iš ryškesnių atvejų, kur sunku nustatyti ribas tarp kitokios (potencialiai nusikalstamos) pasaulėžiūros ir sukčiavimo ar kitų nusikaltimų – įvairios sektos, ypač – sektos žudikės, kur kitoks pasaulio suvokimas neretai tampa priežastimi nusikaltimams, kai kada – net žudynėms: sektos nariai, įsitikinę savo maginių ritualų teisingumu, mirtį gali suvokti, kaip tam tikrą maginio išsigelbėjimo veiksmą (pvz., Saulės šventykla, kurios maginė pasaulėžiūra tapo žudynių priežastimi).

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją
Verta.png Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją.