Laikinumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Laikinumas (skr. अिनत्य, anitya, pali अिनच्च anicca, jap. 無常 = mujō) – budizme viena pamatinių kategorijų. Laikinumas budizme yra visa apimantis ir visa persmelkiantis. Ničniekas negali būti laikoma nekintamu, pastoviu dalyku. Visa yra laikina – tokia yra viena pamatinių budizmo tiesų. Šiuo požiūriu budizme nepripažįstama pastovi nekintanti dvasia. Tačiau iš tiesų, budizmas neatmeta apskritai dvasios kaip tokios, kaip dažnai klaidingai teigiama nebudistų. Tik ji laikoma nepastovia, nuolat kintama, kaip ir visa kita.