Taris (moneta)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Sicilijos normanų (Rodžerio II Siciliečio) taris su arabiškais užrašais, kaldintas Palerme.
Ikinormaniškasis Sicilijus rubajas, kaldintas kalifo Al-Mustansir'o vardu.
Ikinormaniškasis Sicilijus rubajas, kaldintas kalifo Al-Chakimo (1005 m.) vardu.

Taris (angl. tarì, iš arab. طري 'šviežias, naujutėlaitis (naujai nukaldintas)'[1]) – musulmonų kilmės aukso moneta, kaldinta Sicilijoje, Maltoje ir Pietų Italijoje 913-1859 m. Tai musulmonų kaldintas rubajas arba krikščionių kaldinta jo imitacija.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Šias monetas pirmieji ėmė kaldinti Sicilijos arabai. Tai buvo ketvirčio dinaro vertės auksinė moneta, svėrusi 1,05 g.[2] Arabai šias monetas vadino rubajais, nes arabiškai tai reiškė 'ketvirtis' (ketvirtis dinaro). Šiaurės Afrikos arabų valdovai kaldino didesnės vertės auksinius dinarus.[3] Rubajai buvo populiaresni, nes būdami mažesnės vertės buvo patogesni mokėti už įvairias prekes nei keturiskart brangesni dinarai.[4]

Rubajus Italijos krikščionys ėmė vadinti tariais. Tariai buvo tiek paplitę, kad juos nuo X a. vidurio ėmė kaldinti ir Pietų Italijos (Amalfio hercogijos ir Salerno kunigaikštystės) valdovai. Ant šių tarių monetų buvo neįskaitomi pseudokufiniai užrašai, imitavę arabiškus rubajų užrašus.[5][6][7]

XII a. Siciliją užėmė normanai, kurie irgi kaldino tarius su dvikalbiais (arabiškais ir lotyniškais) užrašais.[8] Rodžeris II Sicilietis, kuris kaldino auksinius tarius, buvo vienintelis to meto Europos valdovas, kaldinęs aukso monetas. Rodžerio tariai buvo 680 prabos (1613 prabos), likę sidabras ir varis.[9] Vėliau tarius kaldino ir Štaufenai bei Angevinai, kurį laiką valdę Sicilijos karalystę.[10]

Tarius kaldino daugiausia iš Afrikos aukso, gauto iš Misratos bei Tuniso (Šiaurės Afrika) už parduotus grūdus.[11]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Cardini, p.26
  2. Cardini, p.26
  3. Matthew, p.240
  4. Grierson, p.3
  5. Cardini, p.26
  6. Grierson, p.3
  7. Matthew, p.240
  8. British Museum, Islamic Art room
  9. Matthew, p.240
  10. Blanchard, p.196
  11. Blanchard, p.196