Amalfio hercogystė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
it. Ducato di Amalfi'
Amalfio hercogystė
nepriklausoma, vėliau - Sicilijos normanų vasalas
Byzantine flag (395).svg
957 – 1131 Flag of the Kingdom of Sicily.svg

Flag of Amalfis

Vėliava

Sostinė Amalfis
Kalbos italų
Valdymo forma monarchija
hercogas
 957 Mastalas II
 958-966 Sergijus I
Era viduramžiai
 - Mastalas II išrinktas hercogu 957
 - Amalfis galutinai įjungtas į Sicilijos karalystę 1131 m.
Italija Amalfio hercogija ~1000 m. - Amalfio miestas ir nedidelė teritorija apie jį, žemėlapyje nuspalvinta skaisčiai geltonai.

Amalfio hercogija, Amalfio hercogystė (it. Ducato di Amalfi) - de facto X-XI a. nepriklausoma valstybė Pietų Italijoje, sudaryta iš Amalfio miesto ir jį supusios teritorijos.

Iki 957 m. Amalfio miestas valstybė buvo Amalfio respublika
Amalfio hercogija anksčiau buvo didesnės Neapolio hercogijos dalis, valdoma patricijaus. Vėliau Amalfis atsisakė pavaldumo Bizantijai ir 957 m. išsirinko hercogą. Amalfio hercogija tapo ekonomiškai galinga valstybe, prekybos centru, o jos pirkliai apie šimtą metų dominavo Viduržemio jūros regione ir Italijoje, kol vėliau jos prekybinę galią pralenkė šiauresnieji Italijos miestai valstybės Piza ir Genuja.
1073 m. Amalfis prarado savo nepriklausomybę ir atiteko normanams. Amalfis du kartus nesėkmingai bandė išsilaisvinti iš normanų.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Amalfio miestas buvo įkurtas kaip prekybos postas 339 m. 596 m. buvo paskirtas pirmasis Amalfio vyskupas.
838 m. Amalfį buvo užgrobęs Benevento kunigaikštis Sikardas (Sicardo), o 839 m. Amalfis išsivadavo ir išsirinko prefektą. Tuose rinkimuose dalyvavo ir gretimas Atranio miestas.
Amalfis padėjo išlaisvinti Sikonulfą, tuo pasipriešindamas tuometiniam Benevento kunigaikščiui.

897 m. savivaldė respublika, nominaliai buvusi Bizantijos dalis, pralaimėjo karą Sorento hercogijai. Prefektas papuolė į nelaisvę, bet vėliau buvo išpirktas.
914 m. prefektas Mastalas I (Mastalus I) buvo paskirtas teisėju (patricijumi). 957 m. pastricijus Mastalas II išrinktas hercogu. 958 m. Sergijus nužudė Mastalą II (Mastalus II) ir tapo hercogu Sergijumi I, pradėdamas Amalfio hercogų dinastiją.
981-983 m. Amalfį valdė Salerno kunigaikštystė. 987 m. Amalfio vyskupija buvo pakelta į arkivyskupijos rangą.
1034 m. Amalfis tapo pavaldus Kapujos kunigaikštystei, o 1039 - vėl Salerno kunigaikštystei.

1073 m. normanas Robertas Gviskaras (Robert Guiscard) užkariavo Amalfį ir pasiskelbė Amalfio hercogu (lot. dux Amalfitanorum 'amalfiečių hercogas'). Amalfį ėmė valdyti Sicilijos normanai. 1096 ir 1130 m. Amalfis buvo sukilęs, bet sukilimai buvo numalšinti. Antrasis sukilimas buvo numalšintas 1031 m., kai Amalfį apsiautė sausuma atžygiavusi Sicilijos admirolo Joano kariuomenė ir Georgijaus Antiochiečio laivynas iš jūros.
1135 ir 1137 m. Amalfį nusiaubė Pizos respublikos kariuomenė, ir Amalfis prarado visą įtaką.