Aukso moneta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Auksinės 20 Švedijos kronų monetos

Aukso moneta – moneta, nukaldinta iš aukso arba lydinio, kuriame vyrauja auksas. Auksas buvo naudojamas monetoms kaldinti nuo pat monetų išradimo, daugiausia dėl paties aukso vertės.

Dabar kaldinamos aukso monetos skirtos arba parduoti kolekcionieriams, arba kaip kaupiamosios monetos (angl. bullion coins). Kaupiamųjų aukso monetų nominalas nėra svarbus, svarbus aukso kiekis jose ir jo vertė.

Auksas buvo naudojamas monetų kalyboje nes yra:

  • Lengvai gabenamas – lyginant su kitomis gėrybėmis (tarp jų ir su sidabru) turi didelį vertės ir masės santykį.
  • Dalus – gali būti sudalinamas į mažesnes dalis ir neprarasti vertės.
  • Lengvai perdirbamas – lengvai sulydomas į luitus ir perkaldinamas į monetas.
  • Sunkiai suklastojamas – dėl didelio tankio sunku surasti pigų metalą, kurį būtų galima panaudoti klastojant.
  • Nereaguojantis – dėl cheminio neaktyvumo nekoroduoja ir todėl nepraranda vertės.
  • Retas – dėl to nepraranda vertės.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Senovės Egipto faraonai apie 2700 m. pr. m. e. ėmė kaldinti auksinius žetonus, kuriuos naudodavo kaip dovanas.

Lydijos karalius Krezas (Croesus) (560–546 m. pr. m. e.) ėmė kaldinti pirmas auksines monetas. Tai buvo grubios monetos, kaldintos iš elektrumo – gamtinio blyškiai geltono aukso ir sidabro lydinio. Pirmųjų monetų metalo sudėtis buvo panaši į sudėtį grynuolių, kurie būdavo randami Paktolo (Pactolus) upės, tekėjusios per Lydijos sostinę Sardį, sąnašynuose. Karaliaus Krezo auksinės monetos sekė po sidabro monetų, kurias apie 700 m. pr. m. e. kaldino Argo karalius Feidonas.

546 m. pr. m. e. Krezas pralaimėjo karą su persais ir žuvo. Persai perėmė auksą kaip pagrindinį metalą savo monetų gamybai.[1][2]

VI–V a. pr. m. e. Kinijoje buvo kaldinamos piniginės priemonės Ying yuan – 3-5 mm storio aukso lakštai su įspaustais kvadratiniais ar apskritais įrašais.

Aukso monetos ilgą laiką buvo pagrindinė pinigų forma, kurią nustojo naudoti tik XX a. pradžioje. Daugelis pasaulio šalių nustojo naudoti aukso monetas ir atsisakė aukso standarto 1933 m., kai Didžiosios depresijos metu žmonės ėmė masiškai kaupti auksą. JAV 1933 m. įsaku Nr. 6102 buvo uždrausta kaupti auksą ir doleris buvo devalvuotas aukso atžvilgiu. Doleris nuo aukso buvo visiškai atsietas tik 1971 m.

Daugelyje šalių yra kaldinamos aukso monetos, kurios yra legalios mokėjimo priemonės, tačiau yra skirtos ne apyvartai, o kolekcionieriams ar kaip kaupimo priemonė.

Kolekcionuojamosios aukso monetos[taisyti | redaguoti kodą]

Aukso monetų vertę lemia daug veiksnių – retumas, senumas, išvaizda, tiražo dydis. Kolekcionieriai labai vertina aurėjus, solidus ir spur ryal.

2002 m. liepos mėn. labai reta 1933 metų 20$ moneta Double Eagle buvo parduota Sotheby's aukcione už $7 590 020. Tai vertingiausia JAV moneta. 1933 m. JAV monetų kalykloje buvo nukaldinta daugiau kaip 445 tūkst. monetų Double Eagle, bet beveik visos jos buvo perlydytos išleidus įsaką Nr. 6102. Išliko tik kelios monetos.

2007 m. Karališkoji Kanados kalykla nukaldino 100 kg aukso monetą, kurios nominalas – 1 mln. dolerių. Monetos auksas tada kainavo virš 2 mln. dolerių. Monetos skersmuo – 50 cm, storis – 3 cm. Pirmoji nukaldinta moneta buvo numatyta kaip priemonė reklamuoti kaupiamąsias Kanados monetas auksinius klevo lapus (Gold Maple Leaf). Vėliau atsirado tokių monetų pirkėjų, ir kalykla paskelbė, kad šias monetas kaldins pagal užsakymus ir pardavinės už 2,5-3 mln. dolerių. 2007 m. gegužės 3 d. kalykla turėjo 5 užsakymus.[3]

Austrija anksčiau kaldino 37 cm skersmens 31 kg masės aukso monetas Vienna Philharmonic. kurių nominalas – 100 000 eurų.

Taip pat skaityti[taisyti | redaguoti kodą]

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]