Spišas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Slovakijos istorinis regionas:
Spišas
Spišský hrad a Spišské Podhradie.jpg
Šalis: Slovakija, Lenkija
Tautos: slovakai, vokiečiai, rusinai, vengrai
Valstybės: Vengrijos karalystė
Miestai: Popradas, Spišska Nova Vesė, Kežmarokas
Slovakia Spis.gif
Spišas dabartiniame žemėlapyje

Spišas (svk. Spiš, veng. Szepesség, lenk. Spisz) – istorinis regionas Slovakijoje, nuo XI a. pabaigos iki 1918 m. priklausęs Vengrijos karalystės administraciniam dariniui Comitatus Scepusiensis.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Spišo, priklausiusio Vengrijos karalystei, herbas

Šiandien tai vienas tarp 21 iš Slovakijos turistinių regionų. Spišą dalijasi Košicės ir Prešovo kraštai, į jį patenka 6 rajonai (kai kurie nepilnai): Poprado, Staros Liubovnios, Kežmaroko, Spišska Nova Vesės, Gelnicos ir Levočos. Visiškai nedidelė Spišo dalis apima ir kelias Lenkijos gminas – Tatrų Bukovinos, Lapše Nižnės ir Naujojo Targo. Viso regiono plotas sudaro 3,7 tūkst. km², tame tarpe Slovakijai priklauso 3,5 tūkst. km², Lenkijai – vos 195,5 km².

Spiše driekiasi Hernado ir Poprado upių slėniai, Aukštųjų Tatrų kalnai. Regione gyvena apie 320 000 žmonių, apie pusė jų susitelkę miestuose. Didžiausi miestai – Popradas, Spišska Nova Vesė, Kežmarokas.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Spišas po 1412 m. sutarties dėl dalies teritorijos perdavimo Lenkijai

Spišas buvo Didžiosios Moravijos dalis, jai žlugus atiteko Lenkijai, po XI a. – Vengrijos karalystei. Daugelis Spišo gyvenviečių sparčiai vystėsi, į jas nuo XII a. pakviečiant apsigyvenanti vokiečių kolonizatorius. Iki II Pasaulinio karo čia dar nemažai gyveno vokiečių. Daugelis mažesnių gyvenviečių buvo apgyvendintos lenkų persikėlėliais, ypač po 1412 m. lapkričio 8 d. susitarimo (Treaty of Lubowla) tarp Zigmanto Liuksemburgiečio ir Jogailos. 13 Spišo miestų buvo perduoti Lenkijai. Tarp kitų miestų, 360 metų valdytų Lenkijos, buvo Stara Liubovnia, Podolinecas, Spišska Sobota , Popradas ir Spišska Nova Vesė. Po 1772 m. įvykusio ATR padalijimo atiteko Austrijai.

Po Trianono sutarties regionas nuo 1920 m. oficialiai atiteko susikūrusiai Čekoslovakijai. 1902 m. nedidelė dalis, 195 km², dėl sienų ginčų buvo patvirtinta kaip Galicijos nuosavybė, po I Pasaulinio karo susijungusi su Lenkija. Šis plotas ilgam buvo tapęs teritorinių pretenzijų taikiniu tarp Lenkijos ir Čekoslovakijos. Po 1993 m. Čekoslovakijos skilimo Spišas atiteko Slovakijai.

Špišas ekonomiškai buvo atsilikęs regionas, nes jame daugiausiai buvo užsiimama žemės ūkiu ir miškininkyste, todėl nuo XIX a. pradėta vystyti turizmą kalnuose, žiemos sporto šakas, tiesti kelius. Regione gausu gamtos ir istorijos paminklų, keli iš jų įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą (Spišo pilis, Levoča). Įsteigti Slovakijos Rojaus, Pieninų nacionalinis parkas.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]