Hageno kalnas

Koordinatės: 55°41′1″ š. pl. 21°7′16″ r. ilg. / 55.68361°š. pl. 21.12111°r. ilg. / 55.68361; 21.12111
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°41′1″ š. pl. 21°7′16″ r. ilg. / 55.68361°š. pl. 21.12111°r. ilg. / 55.68361; 21.12111

Hageno kalno viršūnę žymintis obeliskas.
Hageno kalnas nuo jūros pusės.
Vaizdas nuo Hageno kalno Baltijos jūros link.

Hageno kalnas – 36,4 m aukščio smėlio kopa, stūksanti šalia Klaipėdos, Smiltynėje,[1] apie 0,6 km į vakarus nuo naujosios perkėlos. Ant jos yra tarpukaryje pastatytas paminklas, skirtas žymiam Prūsijos fizikui ir hidroinžinieriui, Kuršių nerijos apželdintojų vadovui Liudvikui Hagenui.

Hageno kalnui ir aplinkinėms Didžiojo kopagūbrio kopoms išsaugoti įsteigtas Hageno gūbrio geomorfologinis draustinis,[2] užimantis 159,44 ha.[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

L. Hagenas moksliškai pagrindė ir susistemino kopų sutvirtinimą augmenijos pagalba, formuojant kopagūbrius, ir pats dalyvavo bei vadovavo įgyvendinant savo idėjas šiaurinėje Kuršių nerijos dalyje. 1936 m. už tai dėkingi Klaipėdos krašto gyventojai ant kopos jo atminimui pastatė kuklų akmeninį obeliską. Jo priekinėje pusėje yra vokiškas įrašas „Hagen’s Hoh“ (Hageno kalnas). Kitoje obelisko pusėje vokiečių (paryškinta) ir lietuvių kalbomis iškalti žodžiai: „Liudviko Hageno kopų apželdinimo vadovo atminimui“. Antrojo pasaulinio karo metu aukščiausia kopa šalia Klaipėdos turėjo strateginę reikšmę. Tai liudija išlikę apkasų bei pastatų pėdsakai.[4]

XIX a. L. Hagenas (17971884) buvo Piliavos (dab. Baltijskas) miesto garbės pilietis, ten statęs uostą, kanalus, tvirtinęs nerijos krantus, nuo 1869 m. vadovavęs Prūsijos statybų direktorijai.

Kopą ženklinantis obeliskas yra judrioje vietoje, šalia pėsčiųjų ir dviračių tako. Lietuviškus įrašus sunku įskaityti (apaugę kerpėmis). Manoma, jog vokiškus užrašus atnaujino paminklų išsaugojimo entuziastai vokiečiai.[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vilius Pėteraitis, Matas Velička. Hageno kalnas. Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-07-19.
  2. Sereika, Remigijus (2021). Vadovas po Kuršių neriją (PDF). Vilnius: Didakta. p. 46. ISBN 978-609-442-148-8.
  3. „Hageno gūbrio geomorfologinis draustinis - Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija“. nerija.lrv.lt. 2023-10-19. Nuoroda tikrinta 2024-03-06.
  4. Hageno kalnas (efoto.lt)
  5. „Paminklas Liudvikui Hagenui - mūsų istorinio paveldo dalis“. Vakarų ekspresas. 2013-09-06. Nuoroda tikrinta 2024-03-05.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]