Schempp-Hirth Gö-3
| Schempp-Hirth Gö-3 | |
| |
| Tipas | Sklandytuvas |
|---|---|
| Gamintojas |  Sportflugzeugbau Göppingen Martin Schempp |
| Kūrėjas | Martin Schempp |
| Gamybos metai | 1935-1939 |
| Pirmas skrydis | 1935 m. |
| Pagaminta vnt. | 110 |
Göppingen Gö 3 Minimoa – 1935 m. Vokietijos įmonės „Sport Flugzeugbau Göppingen Martin Schempp“ sukurtas vienas geriausių to meto sklandytuvų.
Už Biržų visuomenės suaukotas lėšas Lietuvos aeroklubo iniciatyva 1937 m. pagal šio sklandytuvo brėžinius buvo pastatyta jo kopija – „Biržietis“ (Reg. Nr. LY-BIRŽIETIS), su kuria buvo pasiekta keletas Lietuvos aviacijos rekordų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Gö-1 „Wolf“ ir unikaliojo Gö-2, „Minimoa“ buvo trečiasis lėktuvas, kurį sukūrė Vokietijos aviaciojs inžinieriai Martinas Šempas (vok. Martin Schempp) ir Volfas Hirtas (vok. Wolf Hirth). Orlaivio prototipą – tik Sudetų kalnuose susidarančio lęšinio debesies „Moazagotl“ vardu pavadintą vienetinį sklandytuvą sukūrė V. Hirtas ir Volfgangas Hiuteris (vok. Wolfgang Hütter) ir pagamino E. Šnaideris (vok. Edmund Schneider). Nors su „Moazagotl“ Hiurtas atliko keletą įspūdingų skrydžių ir 1934 m. dalyvavo sklandymo ekspedicijoje Pietų Amerikoje, šis orlaivis, turėjęs 20 m. sparnus, pasirodė sunkiai valdomas.
Taisydamas „Moazagotl“ trūkumus, Hirtas sukūrė mažesnę jo versiją (iš čia ir pavadinimas Minimoa = Mini(atiūrinis) Moa(zagotl), sujungusią gerus skrydžio duomenis, pavaldumą ir žemus kaštus.
Prototipas, gavęs registracijos numerį D-Göppinger Industrie, buvo baigtas prieš pat 1935 m. Rhön varžybas. Po keleto sėkmingų V. Hirto atlikktų skrydžių orlaiviu susodomėjo užsienio pirkėjai. Prieš pradėdami seriniję gamybą kūrėjai pagamino iš viso keturis bandomuosius egzempliorius, bandymų metu pakeitė sparnų konfogūraciją į vidursparnį su kryžiaus formos uodega. 1936 m. buvo pradėta serijinė orlaivio gamyba.[1]
Iki 1939 m. Gėpingeno (Göppingen) ir Kirchhaimo (Kirchheim) miestuose įsikūrusioje Schempp-Hirth buvo pagaminta 110 vnt Minimoa. Daugelį jų įsigijo Vokietijos oro sporto asociacijos (vok. Deutscher Luftsportverband) ir Nacionalsocialistų skraidymo korpuso (vok. Nationalsozialistisches Fliegerkorps) skraidymo grupės. Nenustatytas kiekis orlaivių buvo eksportuota. Taip pat užsienio pirkėjai, pvz. Lietuvos aeroklubas, įsigijo orlaivio brėžinius ir statybos licencijas.
Mo2a – Mozwoa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dar prieš pradedant serijinę gamybą, buvo planuota dvivietė Minimoa versija. Orlaivis buvo suprojektuotas 1937 m. Tai buvo dvivietis aparatas su žuvėdros tipo sparnais ir 36 cm prailgintu fiuzeliažu. Projekto autorius – Volfgangas Hiuteris.
Unikalus kūrinys 1937 m. dalyvavo Rhön varžybose ir tais pačiais metais buvo demonstruojamas Anglijos sklandymo čempionate Kamphilo mieste netoli Šefildo. Po šio pristatymo Vokietijos sklandymo tyrimų institute (vok. Deutsche Forschungsanstalt für Segelflug) juo buvo atlikti matavimo skrydžiai. Po bandymų orlaivis perskrido į Hornbergą ir senąjį Erfurto oro uostą. Apie jo tolimesnį likimą duomenų neišliko.[1]
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Konstrukciškai „Minimoa“ yra fanera dengta medinis karkasinis vidursparnis su audiniu dengtais sparnais.
Fiuzeliažas – iš ovalinių rėmų, dengtas klijuota fanera, piloto kabina – su nedideliu organinio stiklo gaubtu, važiuoklė turi 380 mm skersmens stabdomą ratuką. Stabilizatorius dengtas klijuota fanera, posūkio vairas – klijuota fanera (iki lonžerono) ir audiniu. Aukščio vairas dengtas audiniu. Medinės konstrukcijos vieno lonžerono sparnai su įlenkimu (stabdančiu slydimą spiralėse) yra save laikančios konstrukcijos. Eleronai turi po 5 guolius, dvi svirtis, ir sudaryti iš vienodo profilio nerviūrų. Iki lonžerono sparnai dengti klijuota fanera, toliau – audiniu.[2]
Būdingas šio orlaivio bruožas yra stipriai išlenktas žuvėdros tipo sparnas. Sparno autorystė priskiriama Fridrichui Venkui (vok. Friedrich Wenk). Toks sparno siluetas vėliau tapo įmonės „Schempp-Hirth Flugzeugbau GmbH“ logotipu. Orlaivio sklandumo indeksas yra 76.
Pasiekimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
V. Hirtas su proptotipu spėjo sudalyvauti 1935 m. Rhön varžybose – 420 km skrydyje į Slavonicę Čekoslovakijoje ir užimti 16 vietą. Ilgiausias skrydis su Minimoa buvo atliktas 1939 m., kai instruktorius Erichas Vergensas nuskrido iš Trebino į Tiefenriedą Aukštutinėje Bavarijoje – 523 kilometrus.[3]
Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po pirmosios Biržų mieste surengtos aviacijos šventės, įvykusios 1936 m. rugpjūčio 23 d., biržiečiai surinko daugiau kaip 9000 litų ir už juos Lietuvos aeroklubui padovanojo sklandytuvą. Sklandytuvą pagal vokiškus brėžinius Kaune, Aleksote už 8500 litų pagamino aviacijos dirbtuvių meistras P. Mainelis.
Kadangi statybos išlaidas padengė Biržų visuomenės auka, todėl sklandytuvas pavadintas „Biržiečiu“. „Biržietis“ buvo pakrikštytas 1937 m. gegužės 26 d. Lietuvos aeroklubo šventėje. Jo krikštatėviai – prezidentienė Sofija Smetonienė ir švietimo ministras, profesorius Juozas Tonkūnas.
Su „Biržiečiu“ Bronius Oškinis 1937 m. dalyvavo tarptautinėse sklandymo varžybose Elmiroje (JAV), užimdamas 10 vietą tarp 52 dalyvių, nors neturėdamas sklandytuvo vežimėlio nedalyvavo skridimo į tolį rungtyje.
Grįžus iš JAV (kur sklandytuvas buvo palaužtas tupiant nedideliame lauke), sparnuose įrengti oro stabdžiai.[2]
1939 m. „Biržietis“ dalyvavo pirmosiose Baltijos šalių orinio sporto varžybose. o 1938 m. liepos pabaigoje šiuo sklandytuvu Jonas Pyragius nuskrido 173 km ir pasiekė 2660 m aukštį. Už pasiektus rezultatus Tarptautinė sklandymo federacija suteikė J. Pyragiui tarptautinio „D“ piloto (aukščiausią) kvalifikaciją.
S. Čekanauskas 1973 metų Amerikos lietuvių aeroklubo leidžiamame žurnale „Plieno sparnai“ Nr. 4 prisimena, kad 1940 balandį skrisdamas su „Biržiečiu“ patyrė avariją ir pragulėjo ligoninėje keturis mėnesius. „Biržietis“ buvo remontuojamas LAK dirbtuvėse. Taip jis sulaukė ir SSRS okupacijos ir buvo perkeltas į Vilnių. Lietuvą okupavus vokiečiams, šie šį orlaivį naudojo sklandymui. 1941 m. pabaigoje iš Aukštagirio aerodromo buvę LAK lėktuvai buvo perskaidinti į Kirtimų (Parubanės) aerodromą, kur S. Čekanauskas dirbto mechaniku. Vėliau didesnė dalis lėktuvų buvo išgabenta, anot S. Čekanausko, į Vokietiją. Į Vokietiją buvo išgabenti, kiek pavyko sužinoti, ir sklandytuvai, tarp jų ir „Biržietis”. Čia “Biržiečio” pėdsakai dingo.[4]
Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
| Rodiklis | Vertė | |
|---|---|---|
| Įgula | 1 | |
| Sparno mojis | 17.00 m | |
| Ilgis | 7,00 m | |
| Sparno | plotas | 20 m² |
| proilgis | 15.2 | |
| apkrova | 14,5 kg/m² | |
| profilis | pagrindas – Göttingen 681, galiukas – Göttingen 693 | |
| Aerodinaminė kokybė | 26 esant 85 km/val | |
| Mažiausias žemėjimas | 0,49 m/s esant 68 km/val | |
| Greitis | minimalus | 60 km/val |
| maksimalus | 220 km/val | |
| Svoris | tuščio | 200 kg |
| startinė | 350 kg* | |
* įskaitant piloto svorį – 75 kg ir 75 kg vandens balastą
Išsaugoti orlaiviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš daugiau nei 100 pastatytų „Minimoa“ tik keletas išgyveno Antrąjį pasaulinį k
.jpg)
arą. XX a. trečiojo dešimtmečio viduryje buvo žinoma apie keturis tinkamus skrydžiui egzempliorius.
Vienas tokių, JAV registruotas „Minimoa“ XX a. dešimtojo dešimtmečio viduryje Vokietijos aeroklubo iniciatyva buvo atgabentas į Vokietiją. Daugiau nei 20 m. Aventofto aeroklubo angare prastovėjęs orlaivis 2013 metais buvo įtrauktas į Šlėzvigo-Holšteino kultūros paminklų sąrašą kaip kilnojamasis kultūros paminklas.[3] Lėktuvas priklauso Braunšveige gyvenančių savininkų grupei.
Kiti originalūs „Minimoa“ saugomi Kirchheim/Teck mieste (Vokietija), Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje, taip pat dvi kopijos – Nyderlanduose ir pietų Vokietijoje.
Muziejuose buvo išsaugoti trys „Minimoa“. Po vieną egzempliorių yra Santjago aeronautikos muziejuje, Nacionaliniame JAV sklandymo muziejuje Elmiroje (Niujorko valstija) ir Vokietijos sklandymo muziejuje.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- (DE) K. Anders und H. Eichelbaum: Wörterbuch des Flugwesens. Quelle und Meyer, Leipzig 1937.
- (DE) Georg Brütting, Rainer Hüls, Alexander Willberg: Die berühmtesten Segelflugzeuge der Welt, Motorbuch Verlag, Stuttgart 2009, S. 50–52.
- (LT) Latvėnas, Mantvydas, Prisiminkime – garsusis “LY-BIRŽIETIS”, Biržų aeroklubas
- (LT) Ramoška, Gytis, Rekordinis sklandytuvas „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“), Plieno sparnai
- (DE) Dietmar Geistmann: Die Segelflugzeuge und Motorsegler in Deutschland, Motorbuch Verlag, Stuttgart 2007, S. 108–109.
- (DE) Helmut Schneider: Flugzeug-Typenbuch. (Nachdruck der Originalausgabe von 1939/40) Gondrom, S. 143.
- (DE) Peter F. Selinger: . Stiftung Deutsches Segelflugmuseum Wasserkuppe mit Modellflug, Gersfeld/Rhön 2004, ISBN 3-00-011649-4.
- (EN) Martin Simons: Sailplanes 1920–1945, Eqip Werbung & Verlag GmbH, 2013, ISBN 978-3-9814977-2-4.
Interneto nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- GÖ-3 'Minimoa'. // Historische Flugzeuge. Schempp-Hirth Flugzeugbau GmbH, 2006.
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 Vincent Cockett, Bernd Diekmann, Manfred Krieg: Glider Profiles – Einzelstücke aus der Minimoa-Produktion.
- ↑ 2,0 2,1 Ramoška, Gytis, Rekordinis sklandytuvas „Biržietis“ (Gö-3 „Minimoa“), Plieno sparnai
- ↑ 3,0 3,1 Gerhard Marzinzik: Fliegendes Denkmal. In: aerokurier.de. 5. September 2013
- ↑ Latvėnas, Mantvydas, Prisiminkime – garsusis “LY-BIRŽIETIS”, Biržų aeroklubas