V greičiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sąvoka „greitis VR“ apibūdinamas greitis, kurį pasiekus pilotas imasi veiksmų pakelti mažesnį važiuoklės ratuką

Aviacijoje „V greičiai“ – standartiniai terminai, apibrėžiantys visų orlaivių eksploatacijai svarbius arba naudingus orlaivio greičius.[1] Šie greičiai kiekvienam orlaivio modeliui yra nustatomi individualiai, remiantis konstruktorių skaičiavimų ir praktinių orlaivio sertifikavimo bandymų rezultatais. Šių rodiklių naudojimas laikomas geriausia praktika siekiant maksimaliai padidinti aviacijos saugą, orlaivio našumą arba abu.[2]

Faktiniai greičiai, žymimi šiais skaičiais, yra būdingi tam tikram orlaivio modeliui. Jie išreiškiami orlaivio greičiu oro srauto atžvilgiu (o ne, pavyzdžiui, orlaivio greičiu žemės atžvilgiu). Orlaivio prietaisai paprastai rodo greitį oro srauto atžvilgiu (angl. IAS – Indicated Air Speed), todėl pilotai šiuos rodmenis naudoja tiesiogiai, netaikydami korekcijos koeficientų.

Vienmotorio Cessna 150L oro greičio indikatorius, rodantis jo V greičius mazgais

Bendrosios aviacijos orlaiviuose dažniausiai naudojami ir saugai svarbiausių greičių ribos būna pažymėtos kaip spalvoti lankai ir linijos, esančios ant orlaivio greičio indikatoriaus. Apatiniai baltojo ir žaliojo lanko galai yra atitinkamai smukos greitis, kai užsparniai yra pilnai išleisti, ir smukos greitis, kai užsparniai yra įtraukti. Šiomis linijomis žymimas pilnai pakrauto orlaivio smukos greitis. Geltona juosta žymimas diapazonas, kuriame orlaivis gali būti naudojamas ramiu oru nedarant staigių judesių vairais. Raudona linija žimimas VNE – gretis, kurio negalima viršyti bet kokiomis aplinkybėmis .

Tinkamas V greičių pažymėjimas daugelyje šalių yra privalomas tinkamumo skraidyti reikalavimas orlaiviams.

Reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sąvoka „gretis Vat“ apibūdinamas didžiausias greitis, kuriuo skrendantis orlaivis gali kirsti tūpimo tako pradžią

Dažniausiai pasitaikančių V greičių apibrfėžimai dažnai nustatomi konkrečios valstybės aviacijos taisyklėse.

Europos Sąjungos atveju šį reglamentavimą sudaro ES teisės aktai ir pagal juos Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) leidžiami vykdomieji dokumentai (pvz. sprendimas ED 2007/016/R).[3]

Jungtinėse Amerikos Valstijose jie apibrėžti Jungtinių Valstijų Federalinių taisyklių kodekso 14 antraštinėje dalyje, vadinamoje Federalinėmis aviacijos taisyklėmis (angl. FAR – Federal Aviation Regulations).[4]

Kanados oro eismo reguliavimo institucija (Transport Canada) savo aeronautikos informacijos vadove apibrėžia 26 dažniausiai naudojamus V greičius. V greičio apibrėžimai, pateikiami FAR 23 ir 25 dalyse taip pat kituose teisės aktuose yra skirti lėktuvų projektavimui ir sertifikavimui, o ne jų naudojimui. Toliau pateikti aprašymai skirti pilotams.

Reguliuojami V greičių apibrėžimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šie V greičių apibrėžimai yra pateikiami teisės aktuose. Paprastai jie apibrėžiami su apribojimais, tokiais kaip orlaivio svoris, konfigūracija arba skrydžio fazės. Kai kurie iš teisės akatais numatytų apribojimų buvo praleisti, siekiant supaprastinti aprašymą.

„V greičio“ žymėjimas Aprašymas
V1 Greitis, kurį pasiekus nebegalima nutraukti kilimo.[3][5][6][7]
V2 Saugaus kilimo greitis. Greitis, kuriuo orlaivis gali saugiai kilti, kai neveikia vienas variklis.[3][5][6][7]
V2min Minimalus saugus kilimo greitis.[3][5][6][7]
V3 Užsparnių įtraukimo greitis.[3]
V4 Pastovus pradinis aukštėjimo greitis. Šis greitis palaikomas iki taško, kuriame pasiekiamas užsparnių įtraukimo greitis, maždaug 400 pėdų (120 m) aukštyje virš žemės paviršiaus.[3]
VA Konstrukcinis manevravimo greitis. Greitis, kurį viršijus negalima pilnai išnaudoti bet kokį vieną skrydžio krypties valdymo prietaisą („traukti iki sustojimo“), nes taip gali būti sukurta jėga, didesnė nei orlaivio konstrukciniai apribojimai.[3][8][9][10][11]
Vat Greitis oro srauto atžvilgiu ties tūpimo tako pradžia. Gaunamas smukos greitį VS0 padauginus iš 1,3 ar smukos greitį VS1g padauginus iš 1,23, esant didžiausiai sertifikuotai tūpimo masei, nors kai kurie gamintojai taiko skirtingus kriterijus. Jei orlaiviui yra nustatyti ir VS0, ir VS1g, taikomas didesnis gautas Vat. Šis rodiklis taip pat vadinamas „priartėjimo greičiu“, kartais žymimas kaip kaip Vth.[12][13]
VB Konstrukcinis greitis esant didžiausio leidžiamo greičio oro gūsiams.[5][6][7]
VC Konstrukcinis kreiserinis greitis, naudojamas parodyti atitiktį gūsių intensyvumo apkrovai.[3]
Vcef Žr. V1; paprastai naudojamas karinių orlaivių eksploatacinių savybių dokumentuose. Žymi „kritinio variklio gedimo“ greitį arba kilimo metu pasiektą gretiį, kai toks pats pakilimo tako nuotolis būtų reikalingas norint tęsti kilimą arba nutraukti kilimą ir pilnai sustoti.[3]
VD Konstrukcinis pikiravimo greitis, didžiausias planuotas testavimo metu pikiruojant pasiekti greitis.[3][5][6][7]
VDF Konstrukcinis pikiravimo greitis, didžiausias testavimo metu pikiruojant pasiektas greitis.[3][5][6][7]
VEF Greitis kilimo metu, kuriam skaičiuojama kritinio variklio sugedimo galimybė.[3]
VF Projektinis užsparnių išleidimo greitis.[5][6][7]
VFC Maksimalus greitis stabilumo charakteristikoms
VFE Maksimalus pilno užsparnių išleidimo greitis.[5][6][7]
VFTO Maksimalus atsiplėšimo nuo žemės greitis.[3]
VH Didžiausias horizontalaus skrydžio greitis naudojant didžiausią ilgalaikę variklio galią.[3]
VLE Maksimalus važiuoklės išleidimo greitis – didžiausias greitis kuriuo lėktuvas su išleidžiama važiuokle gali skristi su išleista važiuokle.[3]
VLO Maksimalus važiuoklės naudojimo greitis. Tai didžiausias greitis, kuriuo skrendant gali būti išleidžiama orlaivio važiuoklė.[3]
VLOF Atsiplėšimo nuo žemės greitis.[3]
VMC Minimalus valdumo greitis. Mažiausias greitis, kuriuo orlaivis vis dar valdomas, kai kritinis variklis neveikia. Kaip ir sustojimo greičio atveju, yra keletas svarbių kintamųjų, kurie naudojami nustatant šį rodiklį. VMC kartais dar skaidomas į atskirus V greičius, pvz. VMCA, VMCG.[3]
VMCA Minimalus valdumo greitis ore. Mažiausias greitis, kuriuo skrendantis orlaivis vis dar valdomas neveikiant kritiniam varikliui. VMCA kartais tiesiog vadinama VMC.[3]
VMCG Minimalus valdumo greitis ant žemės. Mažiausias greitis, kuriuo ant žemės judantis orlaivis vis dar yra valdomas neveikiant kritiniam varikliui.[3]
VMCL Mažiausias valdumo greitis tūpimo konfigūracijoje kai vienas variklis neveikia.[3]
VMO Maksimalus eksploatacinis greitis. VMO viršijimas gali aktyvuoti greičio viršijimo signalą.[3]
VMU Minimalus atplyšimo greitis – minimalus greitis, kuriuo judantis orlaivis gali atsiplėšti nuo žemės.[5][6][7]
VNE Greitis, kurį viršyti draudžiama bet kokiomis aplinkybėmis. Sraigtasparnyje šis greitis žymi ribą, kurią viršijus vienos mentės galas pasieks garso greitį, o kitos – pateks į smuką.[5][6][7]
VNO Maksimalus konstrukcinis kreiserinis greitis arba maksimalus greitis normalioms sąlygomis. Greitis, kurį viršijus bus viršytas ribinis apkrovos koeficientas, dėl ko orlaivio konstrukcija gali deformuotis.[3]
VO Maksimalus konstrukcinis manevravimo greitis.[3]
VR Mažesnio važiuoklės ratuko pakėlimo (rotacijos) greitis. Greitis, kurį pasiekus ant žemės pilotas imasi veiksmų horizontaliu stabilizatoriumi, nuo kurių orlaivis pradės kilti
Vrot Naudojamas vietoje VR (apibrėžiant karinių orlaivių kilimo charakteristikas), kartu su terminu Vref (atsisakymo kilti greitis) apibfrėžaint rotacijos greitį.[3]
VRef Atskaitinis tūpimo greitis arba tūpimo tako pradžios krašto kirtimo greitis. Stūmokliniais varikliais varomiems orlaiviams turi būti lygus bent 1,3 VS0, turbosraigtiniais – bent 1,05 VMC.

Apibrėžiant karinių orlaivių kilimo charakteristikas, terminas Vref reiškia atsisakymo greitį. Atsisakymo greitis yra didžiausias greitis kilimo metu, kurį pasiekusi oro transporto priemonė gali sustoti likusiame kilimo ir tūpimo tako ilgyje esant konkrečiam tako aukščiui, orlaivio svoriui ir konfigūracijai. Kai kuriuose dokumentuose Vref ir (arba) Vrot greitis neteisingai nurodomas kaip santrumpa „Vr“.

VS Smukos greitis arba mažiausias pastovus skrydžio greitis, kuriuo orlaivis vis dar gali būti valdomas.[3][5][6][7]
VS0 Smukos greitis arba mažiausias skrydžio greitis tūpimo konfigūracijoje.[3][5][6][7]
VS1 Smukos greitis arba mažiausias horizontalaus skrydžio greitis, kuriuo tam tikros konfigūracijos orlaivis vis dar gali būti valdomas.[5][6]
VSR Kontrolinis smukos greitis.[5]
VSR0 Etaloninis smukos greitis tūpimo konfigūracijoje.[5]
VSR1 Referencinis smukos greitis konkrečioje konfigūracijoje.[5]
VSW Greitis, kuriuo pasireikš įspėjimas apie smuką. Įspėjimas gali būti tiek prietaisinis, tiek fizinis (sparnų virbracija).[5]
VTOSS A kategorijos rotorinio lėktuvo saugus kilimo greitis.[14][5]
VX Greitis, kuriuo skrendant užtikrinamas geriausias kilimo kampas.[5]
VY Greitis, kuriuo skrendant užtikrinamas geriausias kilimo greitis.[5]

Kiti V greičių apibrėžimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie iš šių V greičių apibrėžimų yra būdingi tam tikriems orlaivių tipams ir nėra apibrėžti nacionalinėse ar tarptautinėse taisyklėse.

V-speed designator Aprašymas
VBE Geriausias skrydžio trukmės greitis. Greitis, kuriuo skrendant su degalų kiekiu galima ore išbūti ilgiausią laiką
VBG Geriausias sklendimo be variklio greitis – greitis, užtikrinantis maksimalų kėlimo galios ir oro pasipriešinimo santykį, t. y. toliausią sklendimo distanciją
VBR Geriausias skrydžio nuotolio greitis. Greitis, kuriuo skrendant su degalų kiekiu galima nuskristi didžiausią atstumą. Dažnai identiškas Vmd
VFS Greitis paskutiniame skrydžio segmente su vienu neveikiančiu varikliu
Vimd Minimalaus pasipriešinimo greitis
Vimp Greitis, kuriam palaikyti reikalinga minimali galia
VLLO Maksimalus tūpimo šviesų išleidimo greitis (orlaiviams su išleidžiamais tūpimo žibintais)
VLS Mažiausias pasirenkamas greitis
Vmbe Didžiausios stabdžių energijos greitis
Vmd Minimalaus pasipriešinimo greitis (kilimo metu) – dažnai identiškas VBR. (ar taip pat kaip ir Vimd)
Vmin Mažiausias skrydžio pagal prietaisus greitis (IFR) sraigtasparniams
Vmp Horizontalaus skrydžio minimalia galia greitis[15]
Vms Minimalus žemėjimo greitis esant sparno apkrovos medianai. Greitis, kuriuo pasiekiamas minimalus nusileidimo greitis. Šiuolaikiniuose sklandytuvuose Vms ir Vmc vertės yra labai artimos.
Vp Akvaplanavimo greitis[15]
VPD Didžiausias greitis, kuriuo buvo išbandytas viso orlaivio parašiuto (BRS) išskleidimas
Vra Skrydžio greitis smarkiai turbulentiškame ore.[16]
VSL Smukos greitis konkrečioje konfigūracijoje[15]
Vs1g Smukos gretis esant 1g perkrovai
Vsse Saugus greitis skrendant vienu varikliu
Vt Pakilimo tako ribos perskridimo greitis[15]
VTD Žemės palietimo greitis[17]
VTGT Tikslinis greitis[reikalingas šaltinis]
VTO Atsiplėšimo greitis. (žr. VLOF)
Vtocs Atsiplėšimo ir kilimo grietis (sraigtasparniams)[18]
Vtos Minimalus teigiamo kilimo greitis neveikiant vienam varikliui[15]
Vtmax Maksimalus tūpimo tako ribos perskridimo greitis[15]
Vwo Maksimalus orlaivio lango atidarymo greitis
VXSE Geriausias kilimo kampas veikiant vienam lengvo dvimotorio lėktuvo varikliui. Variklio gedimo atveju šis greitis nurodo didžiausią teigiamą vertikalų pokytį vienam nuskristam horizontaliam atstumo vienetui kartu išlaikant nedidelį posvyrį; patiekiamas kartu su eksploatacijos su vienu varikliu duomenimis.[19]
VYSE Geriausias kilimo greitis veikiant vienam lengvo dvimotorio lėktuvo varikliui. Variklio gedimo atveju šis greitis nurodo didžiausią teigiamą vertikalų pokytį vienam nuskristam horizontaliam atstumo vienetui kartu išlaikant nedidelį posvyrį; patiekiamas kartu su eksploatacijos su vienu varikliu duomenimis.[20][19]
VZF Minimalus gretis su įtrauktais užsparniais
VZRC Nulinio kilimo greičio greitis. Juo skrendantis lėktuvas skrenda taip lėtai, kad jis negali kilti, greitėti ar atlikti manevrą nesumažindamas pasipriešinimo (yra „ant pasipriešinimo kreivės nugaros“).[15] Iš šios padėties lėktuvo neįmanoma išvesti neprarandant aukščio.[21]

Macho skaičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai ribinis greitis išreiškiamas Macho skaičiumi, jis išreiškiamas garso greičio tomis sąlygomis atžvilgiu, pvz. VMO: didžiausias eksploatacinis greitis, MMO : didžiausias eksploatacinis Mach skaičius.

V1 apibrėžimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V1 yra kritinis variklio gedimo atpažinimo greitis arba sprendimo dėl kilimo priėmimo greitis. Tai greitis, kurį viršijus kilimas tęsis net sugedus varikliui arba kilus kitai problemai, pvz., sprogus padangai.[16] Greitis skiriasi priklausomai nuo orlaivio tipo ir priklauso nuo tokių veiksnių kaip orlaivio svoris, kilimo tako ilgis, užsparnių konfigūracija, naudojama variklio trauka, kilimo tako paviršiaus užterštumas. Šį gretį pilotas nustato prieš pradėdamas pakilimą. Labai nerekomenduojama nutraukti kilimo pasiekus V1. Tokiu atveju orlaivis pagal apibrėžimą nespės sustoti iki kilimo tako galo.

V1 skirtingose jurisdikcijose apibrėžiamas skirtingai:

  • JAV Federalinė aviacijos administracija jį apibrėžia kaip „didžiausią kilimo greitį, kurį pasiekus pilotas turi imtis pirmojo veiksmo (pvz., stabdyti, sumažinti trauką, įjungti oro stabdžius), kad sustabdytų lėktuvą įsibėgėjimo ir sustojimo atstumu. V1 taip pat reiškia mažiausią greitį kilimo metu sugedus kritiniam varikliui esant VEF, kuriam esant pilotas gali tęsti kilimą ir pakilimo atstumu pasiekti reikiamą aukštį virš kilimo paviršiaus. "
  • „Transport Canada “ jį apibrėžia kaip: „kritinio variklio gedimo atpažinimo greitį“ ir patikslina: „Šis apibrėžimas nėra ribojantis. Naudotojas gali priimti bet kokį kitą orlaivio skrydžio vadove (AFM) pateiktą TC tipo patvirtinto orlaivio apibrėžimą, jei toks apibrėžimas nekelia pavojaus orlaivio eksploatavimo saugai. "

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. ↑ . ISBN 0-07-038805-9. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  2. ↑ . ISBN 0-07-142139-4. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  3. ↑ 3,00 3,01 3,02 3,03 3,04 3,05 3,06 3,07 3,08 3,09 3,10 3,11 3,12 3,13 3,14 3,15 3,16 3,17 3,18 3,19 3,20 3,21 3,22 3,23 3,24 3,25 3,26 Definitions and abbreviations used in Certification Specifications for products, parts and appliances CS-Definitions, Amendment 1 14 December 2007, Annex to ED Decision 2007/016/R, European Aviation Safety Agency
  4. ↑ (EN) „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration.
  5. ↑ 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 5,10 5,11 5,12 5,13 5,14 5,15 5,16 5,17 5,18 5,19 „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
  6. ↑ 6,00 6,01 6,02 6,03 6,04 6,05 6,06 6,07 6,08 6,09 6,10 6,11 6,12 Transport Canada (October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.
  7. ↑ 7,00 7,01 7,02 7,03 7,04 7,05 7,06 7,07 7,08 7,09 7,10 7,11 Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0
  8. ↑ „Electronic Code of Federal Regulations – Chapter 14.1“. Federal Aviation Administration. Nuoroda tikrinta 2008-05-07.
  9. ↑ Transport Canada (October 2012). „Aeronautical Information Manual GEN – 1.0 GENERAL INFORMATION“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2013-01-01.
  10. ↑ Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0
  11. ↑ FAA Advisory Circular 23-19A Airframe Guide for Certification of Part 23 Airplanes, Section 48 (p.27) Archyvuota kopija 2016-12-07 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2012-01-06
  12. ↑ Aircraft Noise Abatement: Hearings Before the Subcommittee on Aeronautics and Space Technology of the Committee on Science and Astronautics, U.S. House of Representatives, Ninety-third Congress, Second Session, July 24, 25, 1974, page 593.
  13. ↑ Aerodrome Design Manual, Part 2, Taxiways, Aprons and Holding Bays. Fourth Edition, 2005. ICAO Doc 9157 AN/901. Page 1-34. https://skybrary.aero/bookshelf/books/3090.pdf
  14. ↑ Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1
  15. ↑ 15,0 15,1 15,2 15,3 15,4 15,5 15,6 . ISBN 9780968192894. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  16. ↑ 16,0 16,1 Peppler, I.L.: From The Ground Up, page 327. Aviation Publishers Co. Limited, Ottawa Ontario, Twenty Seventh Revised Edition, 1996. ISBN 0-9690054-9-0 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; vardas "Peppler" apibrėžtas keletą kartų su skirtingu turiniu
  17. ↑ E.G. Tulapurkara, Chapter 10 Performance analysis VI – Take-off and landing, retrieved 18 November 2015
  18. ↑ Bell Helicopter Textron: Bell Model 212 Rotorcraft Flight Manual, page II. Bell Helicopters Textron Publishers, Fort Worth, Texas, Revision 3, 1 May 1998. BHT-212IFR-FM-1
  19. ↑ 19,0 19,1 Citavimo klaida: Netinkama <ref> žymė; nebuvo pateiktas tekstas nuorodoms su pavadinimu FltSim
  20. ↑ . ISBN 978-1-60239-034-8. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
  21. ↑ . ISBN 0903083019. {{cite book}}: Missing or empty |title= (pagalba)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=V_greičiai&oldid=7147449"