Karolis I Rumunas
| Karolis I Rumunas | |
|---|---|
| Rumunijos karalius | |
|
Dinastija Hohencolernai-Zigmaringenai |
|
| Visas vardas: | Prince Karl Eitel Friedrich Zephyrinus Ludwig of Hohenzollern-Sigmaringen |
| Gimė: | 1839 m. balandžio 20 d. Zigmaringenas |
| Mirė: | 1914 m. spalio 10 d. Sinaja, Rumunija |
| Tėvas: | Karolis Antanas Hohencolernas-Zigmaringenas |
| Motina: | Žozefina Badenietė |
| Sutuoktinis(-ė): | Elžbieta Vied |
| Vaikai: |
Marija |
| Rumunijos karalius | |
| Valdė: | 1881-1914 m. |
| Įpėdinis: | Ferdinandas I Rumunas |
| Rumunijos kunigaikštis | |
| Valdė: | 1866-1881 m. |
| Pirmtakas: | Aleksandras Jonas Kuza |
| Karolis I RumunasVikiteka | |
| Parašas | |
Karolis I (vok. Karl Eitel Friedrich Zephyrinus Ludwig of Hohenzollern-Sigmaringen, rumun. Carol I , 1839 m. balandžio 20 d. Zigmaringenas, Pietų Vokietija – 1914 m. spalio 10 d. Sinaja, Rumunija) – 1866-1881 m. Rumunijos domnitorius (kunigaikštis) ir 1881-1914 m. pirmasis Rumunijos karalius.
Turinys |
Biografija [taisyti]
Hohencolernų-Zigmaringenų dinastijos pradininkas. Žmona Elžbieta Vied, duktė Marija (1870–1874 m.)
Valdymas [taisyti]
Kunigaikščiu išrinktas, kai buvo nuverstas Aleksandras Jonas Kuza. Provokiškos orientacijos. 1883 m. sudarius slaptą sutartį su Vokietija ir Austrija-Vengrija Rumunija prisidėjo prie Trilypės sąjungos.
Valdant Karoliui I 1878 m. Rumunija tapo nepriklausoma nuo Turkijos ir 1881 m. buvo paskelbta karalyste, o gegužės 10 Karolis vainikuotas Rumunijos karaliumi. Po Balkanų karų 1913 m. Rumunijai atiteko Pietų Dobrudža. 1888 m. ir 1907 m. Karolis I numalšino valstiečių sukilimus.[1]
|
Karolis I Rumunas
Smulkesnė šaka Hohenzollernai
Gimė: 1839 balandžio 20 Mirė: 1914 spalio 10 |
||
| Karališkieji titulai | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Pats kaip kunigaikštis |
Rumunijos karalius 1881 kovo 15 – 1914 spalio 10 |
Po to: Ferdinandas I |
| Prieš tai: Aleksandras Jonas Kuza |
Rumunijos kunigaikštis 1866 balandžio 20 – 1881 kovo 15 |
Po to: Pats kaip karalius |
Šaltiniai [taisyti]
- ↑ Karolis I Rumunas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 468 psl.
Literatūra [taisyti]
- Boris Crǎciun – Regii şi Reginele României, Editura Porţile Orientului, Iaşi
Nuorodos [taisyti]