Ravensburgas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ravensburgas
vok. Ravensburg
      
Miesto panorama
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Vokietijos vėliava Vokietija
Žemė Badenas-Viurtembergas Badenas-Viurtembergas
Apskritis Ravensburgo apskritis
Regionas Tiubingenas (regionas)
Gyventojų (2011) 49 929
Plotas 92,04 km²
Tankumas (2011) 542 žm./km²
Altitudė 450 m
Tinklalapis www.ravensburg.de
Vikiteka Ravensburgas

Ravensburgas (vok. Ravensburg) – miestas pietų Vokietijoje, Aukštutinės Švabijos regione, Badeno-Viurtembergo žemėje. Ravensburgo rajono administracinis centras. Gyventojų 49 tūkst. (2011 m. duomenys).

Viduramžiais Ravensburgas buvo laisvasis imperijos miestas. Istorinis miesto centras išliko beveik nepaliestas. Tebestovi trys miesto vartai, taip pat daugiau kaip 10 viduramžių laikų įtvirtinimų.

Mieste populiarus metų viduryje vykstantis „Rutenfest“ festivalis.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ravensburgas pirmąkart rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1088 m. Miestą įkūrė Velfai, frankų dinastija, kurie vėliau tapo Bavarijos ir Saksonijos hercogais.

Pagal paveldėjimo sutartį, Ravensburgas 1191 m. atiteko Hohenštaufenui Frydrichui I Barbarosai. 1268 m. Neapolyje mirus Konradinui, Hohenštaufenų dinastijos linija nutrūko. Jų buvęs turtas perėjo Šventosios Romos imperijos valdžion. Kaip ir daugelis kitų miestų Švabijoje, Ravensburgas 1276 m. tapo laisvuoju imperijos miestu.

Apie 1380 m. Ravensburge ir Konstance susikūrė Didžioji Ravensburgo prekybos draugija (Große Ravensburger Handelsgesellschaft). Draugija pradžioje daugiausia prekiavo vietiniais linais ir multinais. 1402 m. Alpėse, į šiaurę nuo Ravensburgo, atidarius pirmuosius popieriaus fabrikus, imta prekiauti ir popieriumi, bet parduotuvėse būdavo ir rytietiškų prieskonių, Viduržemio vynų bei Bohemijos rūdos. 1530 m. panaikinus Didžiąją Ravensburgo prekybos draugiją, Ravensburgą užklupo ekonominė stagnacija. Dėl Trisdešimties metų karo ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Švedų kariai sugriovė pilį.

Reformacijos laikais Ravensburgas, kartu su tokiais miestais kaip Augsburgas, Biberachas prie Riso ir Dinkelsbiulis, garsėjo mišria katalikų ir protestantų valdžios sistema.

1803 m. Reichstagui priėmus įsakymą konfiskuoti bažnyčiai priklausiusį turtą, Ravensburgas tapo Bavarijos eksklavu Viurtembergo teritorijoje. Apkeitus Bavarijos ir Viurtembergo žemes, Ravensburgas 1810 m. tapo Viurtembergo karalystės dalimi.

Kadangi po Trisdešimties metų karo miestas nuskurdo ir prarado didžiąją dalį gyventojų, XVIIIXIX a. statyba jame beveik nevyko. Šios ekonominės stagnacijos nauda buvo tai, jog viduramžių laikų miestas išliko beveik nepakitęs.

Miestų partnerystė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]