Radvilė Racėnaitė

Radvilė Racėnaitė
Gimė	1977 m. (~47 metai) Vilnius, Lietuva
Gyven. vieta	Vilnius
Tautybė	lietuvis
Tėvai	Ingrida Korsakaitė, Rimvydas Racėnas

Veikla	etnologė, religijotyrininkė
Sritis	gyvenimo, mirties samprata baltų kultūroje
Organizacijos	Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Alma mater	Vytauto Didžiojo universitetas

Radvilė Racėnaitė (g. 1977 m., Vilniuje) – etnologė, lietuvių tautosakos, baltų religijos ir mitologijos tyrinėtoja.

2005 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Žmogaus gyvenimo trukmės ir kokybės samprata lietuvių folklore“. Tai pirmasis mokslinis darbas Lietuvoje, kompleksiškai apžvelgiantis visus žmogaus būties, likimo klausimus. Radvilės Racėnaitės tyrinėjimai prilyginami Norberto Vėliaus bei Gintaro Beresnevičiaus darbams. Abu mokslininkai buvo Radvilės Racėnaitės dėstytojai.

Mokslinėje periodikoje publikavo apie dvidešimt straipsnių.

Sesuo – Jurga Ivanauskaitė, motina – Ingrida Korsakaitė.

Monografijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2011. 315 p.

Sudaryti leidiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liudui Truikiui –100. Straipsnių rinkinys. Kaunas: Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus. 2005. 175 p.
Tautosakos darbai. t. 44, parengė Radvilė Racėnaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 2012. 306 p.

Straipsniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Folklorinė atmintis: retrospektyvus santykis su vieta lietuvių liaudies sakmėse. Tautosakos darbai, 2013, t. 46, p. 107–131.
Pasakojantis pasaulis: regimojo kraštovaizdžio raiškos folklorinėje tradicijoje. Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 221–247.
Tarpdisciplininiai Švč. Mergelės Marijos atvaizdo ir įvaizdžio tyrimai Lietuvos kultūroje [rec.: Virgo Venerabilis: Marijos paveikslas Lietuvos kultūroje [Religinės kultūros paveldo studijos 3]. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2011]. Tautosakos darbai, 2012, t. 44, p. 252–257.
„Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės“, arba Ko mus moko folkloras [rec.: B. Kerbelytė. Lietuvių tautosakos kūrinių prasmės. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2011]. Tautosakos darbai, 2012, t. 43, p. 203–207.
Pasakojantis pasaulis: regimojo kraštovaizdžio raiškos folklorinėje tradicijoje, in: Homo narrans: folklorinė atmintis iš arti: Kolektyvinė monografija. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012, p. 221–247.
To dvaro ponas prie budavonininkų priklausęs: laisvųjų mūrininkų vaizdinys sakytinėje tautosakoje ir amžininkų raštuose (XIX a. pr. – XX a. I p.), in: Laisvoji mūrininkija Lietuvoje: tradicija ir dabartis (straipsnių rinkinys). Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2011, p. 227-238.
Šluota, šlavimas ir šiukšlės: simbolinės reikšmės lietuvių folklore ir papročiuose. Tautosakos darbai, 2011, t. XLII, p. 78-99.
Pastangos paveikti vaiko likimą tradicinėje kultoje. Res Humanitariae, 2010, t. VII, p. 120-141.
Kostas Korsakas ir lietuvių folkloristika: 100-osioms gimimo metinėms. Tautosakos darbai, 2009, t. 38, p. 317-325.
Kai kurių pagoniškų laidojimo apeigų reliktai tradicinėje liaudiškoje Lietuvos kultūroje. Senovės baltų kultūra, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2009, t. 8, p. 118-181.
Senovės lietuvių dievai ir dangaus kūnai: nuo XIII a. mito fragmentų iki vėlyvosios XX a. I p. Tautosakos. Perspectives of Baltic Philology, Poznan: Universitet im. A. Mickiewicza, 2008, p. 181-196.
Concept of Inverse World in Lithuanian Folk Narratives. The Concept of Time and Space in European Folklore, Ljubljana, 2008, p. 129–142.
Citrinos su ŽIV įdaru, arba Ko bijo šiuolaikinis žmogus. Tautosakos darbai, 2008, t. 35, p. 52–69.
Jėzus Kristus lietuvių liaudies sakmėse ir pasakose: pagrindiniai siužetai ir vaizdinio ypatumai. Pamaldumas Išganytojui Lietuvos kultūroje, Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008.
Regimieji mirties pavidalai skirtinguose lietuvių tautosakos žanruose.Tautosakos darbai, 2007, t. 33, p. 72–90.
Structural-Semantic Analysis and Some Peculiarities of Lithuanian Novelle Tales. Folklore: An Electronic Journal of Folklore, 2007, vol. 36, p. 111–122.
Ką mums seka vaiko sukurta pasaka? Tautosakos darbai, 2007, t. 33, p. 312–316.
Mirtį provokuojantys veiksmai laidotuvių laikotarpiu lietuvių tradicinėje kultūroje. Liaudies kultūra, 2006, Nr. 5, p. 14–21.
Novelinė pasaka „Edipas“ (AT 931). Individualaus atlikimo atspindžiai užrašytame pasakos tekste. Tautosakos darbai, 2005, t. 22 (29), p. 100–110.
Gyvūnai mirties pranašai lietuvių folklore. Gamta ir religija, (Senovės baltų kultūra, [kn.] 6),2005, p. 178–204.
Structural-semantic Analysis and Genre Peculiarities of Folklore, in: Ethnic Culture: Traditions and Innovations. Kaunas: Vytautas Magnus University Press, 2004, p. 388–395.
Perception of Death in Lithuanian Traditional Culture. Pro Ethnologia, vol. 17: Perceptions of Worldviews, Tartu: Estonian National Museum, 2004.
Mirtį provokuojantys veiksmai lietuvių tradicinėje kultūroje. Tautosakos darbai, 2002, t. 16 (23), p. 226–233.
Mirtį pranašaujantys ženklai lietuvių tradicinėje kultūroje. Tautosakos darbai, 2001, t. 15 (22), p. 222–233.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto informacija