Radiškio tiltas
| Radiškio tiltas | |
|---|---|
| |
| Tilto profilis nuo aukštupio pusės | |
| Vieta | Šventupė, Radiškis Ukmergės raj. |
| Kerta | Šventąją |
| Ilgis | 95 m (pastatymo metu) |
| Plotis | 7 m (pastatymo metu) |
| Aukštis | 12 m (pastatymo metu) |
| Pastatytas | 1923 m. |
| Konstrukcija | gelžbetoninis, sijinis |
Radiškio tiltas – gelžbetoninis automobilių tiltas, stovintis kelyje A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis , Ukmergės rajono šiaurės rytuose, 13 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės, paribyje tarp Vidiškių seniūnijos dešiniajame krante (Radiškis, Šventupė) ir Žemaitkiemio seniūnijos kairiajame krante (Radiškis, Knitiškiai). 0,65 km į Ukmergės pusę įrengtas automobilių viadukas sankryžoje su keliu 120 Radiškis–Anykščiai–Rokiškis .
Radiškio tiltas stūkso apie 56 km atstumu nuo Šventosios žiočių. Artimiausas tiltas aukštupyje Šventąją kerta Kavarsko hidroelektrinės prieigose (Anykščių raj.), žemupyje – magistralėje A2 Vilnius–Panevėžys prie Ukmergės.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Po Pirmojo pasaulinio karo sugriovimų, 1920 m. vasarą pastatytas laikinas tiltas per Šventąją. Ukmergės kelių rajono darbuotojams dėl jo teko patirti nemažai rūpesčių. Ant Ukmergės – Utenos plento stovėjęs tiltas 1919 m. buvo sudegintas karo veiksmų metu. Tiltui atstatyti paskirtas Krašto apsaugos ministerijos inžinierius Bazarevskis. Jis visiškai nemokėjo lietuviškai ir negalėjo susikalbėti su darbininkais, todėl į jo vietą buvo atsiųstas inžinierius Rygeris. Susisiekimo ministras V. Čarneckis, turėdamas omenyje šį atvejį, konstatavo, jog „dabar dėl žmonių trūkumo atsieina daugelyje atvejų atsižvelgti į žmonių darbo žinojimą, o ne į jų kalbą, su tuo ypač prisieina skaitytis technikos srityje, kur lietuvių specialistų trūksta“.[1]
1919 m. rugsėjo mėnesį jau stovėjo greitosiomis pastatytas laikinas tiltas. Jis buvo be turėklų, reikiamų užtvarų ant senojo sudegusio tilto liekanų, įspėjamųjų ženklų, todėl jau netrukus, lapkričio mėnesį, vos neįvyko nelaimė. Patamsyje ant sugriauto tilto užvažiavo ir vos nenukrito į upę Santarvės (Antantės) karinės misijos automobilis, kuriame buvo vienas iš misijos vadovų papulkininkis Talentas.[1]
Radiškio gelžbetoninis tiltas per Šventąją iškilo 1923 m. pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą. Tai buvo pirmasis nepriklausomoje Lietuvoje savo jėgomis pastatytas naujas tiltas – 95 m ilgio, 12 m aukščio ir 7 m pločio.[2] Kitais duomenimis, 1923 m. pastatytas Radiškių tiltas buvo 97,90 m ilgio, 8 m aukščio, 7 m pločio.[1]
2009 m. AB „Panevėžio keliai” platino magistralinio kelio ruožą bei rekonstravo tiltą ir šalia esantį kelių viaduką.[3]
Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tiltas gelžbetoninis, sijinis, keturių angų. Perdanga sumontuota iš surenkamųjų elementų (tėjinio skerspjūvio sijų), remiasi į rygeliais sujungtas apvalaus skerspjūvio kolonas. Važiuojamoji dalis dviejų eismo juostų, su plačiais kelkraščiais. Yra siauri šalitilčiai pėstiesiems.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Henrikas Adolfas Kebeikis. Žvilgsnis į Lietuvos tiltus. - Kaunas: „Kopa“, 2004. ISBN 9955-9711-0-X
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ukmergės kelių rajonas 1919-1944 m. ukmergeskulturospuslapiai.lt
- ↑ Pranas Markūnas anykstenai.lt
- ↑ Baigė kelio rekonstrukciją vilkmerge.lt
| Artimiausi tiltai per Šventąją | ||
|---|---|---|
| prieš srovę: | Radiškio tiltas | pasroviui: |
| Kavarsko tiltas | Magistralės A2 tiltas | |