Filipas Aridajas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Filipas III Aridajas (Γ' ὁ Ἀρριδαῖος}}; 359 m. pr. m. e.317 m. pr. m. e. gruodžio 25 d.) – antrasis makedoniečių kilmės valdovas Egipte.

Gyvenimas[taisyti | redaguoti kodą]

Šis makedonietis karalius buvo karaliaus Filipo II Makedoniečio bei Filinos Larisos sūnus bei Aleksandro Didžiojo įbrolis. Pavadintas Arhidaeus gimimo metu, jis priėmė vardą Filipas, kai užėmė sostą. Plutarcho pranešime teigiama, kad jis buvo fiziškai ir protiškai suluošintas po to, kai jį bandė nunuodyti Filipo II žmona, karalienė Olimpija, kuri norėjo pašalinti galimą konkurentą jos sūnui Aleksandrui. Tačiau, tai gali būti tik piktos paskalos nes nėra jokio įrodymo, kad Olimpija iš tikrųjų sukėlė jos posūnio ligas. Aleksandras labai mėgo jį, ėmė į savo kampanijas. Po Aleksandro pirmalaikės mirties Babilone, Aridajusą paskelbė karaliumi Makedonijos kariuomenė Azijoje. Tačiau, jis buvo tik nominalus vadovas, ir priklausomas nuo galingų generolų. Jo viešpatavimas ir jo gyvenimas netruko ilgai.

Jo vardu yra pavadintas Ariadajaus krateris Mėnulyje.

Filipas Aridajas populiariojoje kultūroje[taisyti | redaguoti kodą]

Aleksandro tragiškasis įbrolis trumpai pasirodo Mary Renault knygoje „Persijos berniukas“ ir tampa vienu iš pagrindinių charakterių. O taip pat knygos tęsinyje „Laidotuvių žaidimuose“. Jos įvykių versijoje, Kasandras sustabdo jo maršą į Makedoniją, kad leistų Olimpijai pakankamai laiko užmušti Aridają ir Euridikę.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]