Psichozė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Psichozė yra bendras psichiatrijoje naudojamas terminas apibūdinti psichinei būsenai, kai asmuo iškreiptai suvokia, praranda racionalų ryšį su realybe.

Psichozės atveju gali pasireikšti įvairūs asmenybės, minčių bei elgesio pakitimai: iliuzijos ir klaidingi įsitikinimai, kurie paremti tvirtais, bet iš iškreipto suvokimo atsirandančiais argumentais, (pvz., paranoja); haliucinacijos, sutrikusi mąstymo funkcija; dažnai nesugebėjimas suvokti savo elgesio ir minčių keistumo ir nepagrįstumo, bendravimo bei kasdieninės veiklos atlikimo sunkumai.

Psichozės reakciją gali sukelti įvairūs tiek fiziologiniai, tiek funkciniai veiksniai, dėl ko psichozė paprastai laikoma fiziologinę ligą indikuojančio karščiavimo atitikmeniu psichinės ligos atveju.

Daugumai žmonių gyvenimuose pasitaiko panašių realybės iškraipymo epizodų, todėl vienas iš paplitusių mokslinių požiūrių yra, kad psichozė nėra normalaus žmogaus sąmoningumo nukrypimas, o tik jo dalis, susidarius ypatingai intensyvioms ar sunkioms gyvenimo aplinkybėms, kuriuo atveju psichozė greičiausiai nėra psichinės ligos simptomas (žr. schizotipija).

Klasifikacija[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal DSM klasifikaciją, psichozė gali būti psichinės ligos ar sutrikimo simptomas, bet nėra psichinis sutrikimas pati savaime. Pvz., psichozę gali patirti tiek šizofrenija sergantys žmonės, tiek narkotikų vartojimą nutraukę asmenys, tiek asmenys, nesergantys psichine liga, tik dėl rimto šalutinio vaistų poveikio ar padidinto streso. Visų šių grupių žmonės gali turėti ilgus periodus be psichozės.

Termino painiojimas su kitais psichiatrijos terminais[taisyti | redaguoti kodą]

Psichozė kasdieniu požiūriu dažnai painiojama, bet nėra:

  • pamišimas - dvasinė būsena, įgalinanti laikyti asmenį teisiškai nepakaltinamu;
  • psichopatija - asmenybės sutrikimas, siejamas su smurtu, empatijos trūkumu bei socialine manipuliacija - psichozės atveju retai pasitaiko smurtas, o psichopatijos atveju retai pasitaiko iškreiptas realybės suvokimas.
  • kliedėjimas - kliedinčiam asmeniui būdinga pažeistos atminties ir kognityvinės funkcijos, tuo tarpu psichozę patiriantis asmuo gali atlikti aukšto protinio ir sąmoningumo lygio pastangų reikalaujančius veiksmus.

Priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Psichozės priežastys skirstomos į „organines“ (atsiradusias dėl fiziologinių pakitimų organizme) ir „funkcines“ - visas likusias priežastis, kurios būna psichologinio pobūdžio (nerimas, depresija ir t. t.)

„Funkcinės“ priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Psichozę gali stipriai įtakoti žmogaus nuotaikos. Pvz., depresuojantis asmuo, psichozės atveju dažniau linkęs į savęs kaltinimo iliuzijas, tuo tarpu asmuo su manijos sutrikimais gali būti linkęs į smarkų savo jėgų pervertinimą.

Psichotinės būsenos gali būti sukeltos streso ir taip pat sustiprintos, tiek dėl neseno įvykio sukelto sukrėtimo, tiek ir dėl psichologinių traumų praeityje.

Didelis miego trūkumas taip pat siejamas su psichoze. Verta atkreipti dėmesį, kad neįprasti nerealūs pojūčiai ir mintys pereinamojoje fazėje prieš užmiegant (hipnagogija) ar bundant (hipnopompija) yra normalus reiškinys ir nėra psichozės ženklai.

„Organinės“ priežastys[taisyti | redaguoti kodą]

Prie šių priežasčių priskiriami įvairūs neurologiniai bei kiti sutrikimai ir ligos: smegenų auglys, demencija su Levi kūneliais, išsėtinė sklerozė, sarkoidozė, Laimo liga, sifilis, Alzhaimerio liga, Parkinsono liga, medžiagų serume koncentracijos nukrypimai: hipokalcemija, hipernatremija, hiponatremija, hipokalemija, hipomagnezemija, hipermagnezemija, hiperkalcemija, hipofosfatemija; hipoglikemija; sisteminė raudonoji vilkligė; AIDS; raupsai; maliarija; leukoencefalopatija brandžiame amžiuje; metachromatinė leukodistrofija vėlyvame amžiuje.

Psichozės epizodus gali sukelti ir gripas ar kiaulytė.

Psichoaktyvios medžiagos[taisyti | redaguoti kodą]

Psichozė gali atsirasti dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo arba nutraukus reguliarų vartojimą. Šioms medžiagoms priskiriama: alkoholis, didelėmis dozėmis dekstrometorfanas, kai kurie antihistaminai; barbituratai, benzodiazepinai, atropinas, skopolaminas, paprastoji durnaropė, antidepresantai, antiepileptikai; vaistai, savo sudėtyje turintys fenilpropanolamino; narkotikai - kokainas, amfetaminas, haliucinogenai LSD, psilocibinas, meskalinas, MDMA, fenciklidinas (PCP).

Kai kurie tyrimai parodė, kad marichuanos vartojimas paskatina psichozę, nors laikoma, kad priežastinio ryšio nėra, ir kad vartojantys marichuaną asmenys gali būti linkę į psichozę dėl kitų priežasčių. [1]

Požymiai[taisyti | redaguoti kodą]

Haliucinacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Haliucinacijos pasireiškia visuose jutimuose, gali būti paprasti pojūčiai (šviesos regėjimas, spalvos, skonis, kvapas) arba sudėtingesnės haliucinacijos, kaip kad gyvūnų ar žmonių matymas ir bendravimas su jais, neesančių prisilietimų jautimas. Haliucinacijos nėra tas pats, kas iliuzijos (pastarosios yra iškreiptas išorinio stimulo suvokimas, tuo tarpu haliucinacijos - pojūčiai, atsirandantys be išorinio stimulo).

Dažniausiai psichozėje pasitaikančios haliucinacijos - garsinės, kai asmuo gali girdėti kalbant kitus asmenis (kai realiai tai nevyksta). Kaip bebūtų, tyrimai parodė, kad balsų girdėjimas nereiškia, kad žmogui reikalinga psichiatro pagalba.[2]

Klaidingi įsitikinimai ir paranoja[taisyti | redaguoti kodą]

Psichozės atveju gali pasireikšti paranoja bei stiprūs klaidingi įsitikinimai. Vokiečių psichiatras Karl Jaspers šiuos požymius skirstė į pirminius ir antrinius. Prie pirminių priskiriami klaidingi įsitikinimai, neturintys jokios suprantamos priežasties bei nesuvokiami normalių psichinių procesų aspektu; prie antrinių priskiriami įsitikinimai, kurių atsiradimą galima paaiškinti asmenį supančiomis dabarties ir praeities aplinkybėmis.

Mąstymo sutrikimai[taisyti | redaguoti kodą]

Apie mąstymo sutrikimus daugiausiai sprendžiama iš asmens kalbos ir rašymo, laikant, kad sutrikęs mąstymas daro poveikį žmogaus kalbinei raiškai. Tai gali pasireikšti įtemptu, nenuosekliu kalbėjimu, staigiu nukrypimu nuo temos, užsiblokavusiomis mintimis ir kt.

Įžvalgos trūkumas[taisyti | redaguoti kodą]

Vienas pagrindinių psichozės požymių yra nesugebėjimas suvokti savo patirties ar elgesio neįprastumo, nepagrįstumo. Net ūmios psichozės atveju, žmonės gali nesuvokti, kad jų įsitikinimai ar haliucinacijos neturi jokio realaus pagrindo. Kaip bebūtų, šis požymis (suvokimo lygis) varijuoja psichozės epizodo eigoje, taip pat priklausomai nuo asmens.

Anksčiau buvo laikoma, kad tokios įžvalgos trūkumas susijęs su kognityvine disfunkcija ar vengimo strategijos pasirinkimu, tačiau vėlesni tyrimai neaptiko jokio statistinio ryšio. [3][4]

Nuorodos ir šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]