Laimo liga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Budingas odos paraudimas erkės įkandimo vietoje
 Crystal Clear action edit add.png  Šiam medicininiam straipsniui ar jo daliai trūksta nuorodų ar šaltinių.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas citatas ar nuorodas į šaltinius.
Jei artimiausiu laiku šaltiniai nurodyti nebus, straipsnis gali būti visiškai ištrintas arba paliktas tik apibrėžimas.

Laimo liga (boreliozė) – plačiai žinoma erkių platinama infekcinė liga, paplitusi tiek Europoje, tiek Amerikoje. Ligos požymiai gali būti įvairūs. Ankstyvos ligos stadijos visiškai nepagydomos. Ilgai negydant, liga tampa daug pavojingesnė. Laimo ligos sukėlėjas yra spirochetų grupės, Borelia genties bakterija, kurios genomas tokiam organizmui yra neįprastai sudėtingas.

Laimo ligos inkubacinis periodas (laiko tarpas nuo bakterijos patekimo į organizmą iki pirmųjų požymių pasireiškimo) yra nuo 2 dienų iki 6-9 mėnesių (dažniausiai 14-21 dienos). Pirmoje (pradinėje) ligos stadijoje erkės įkandimo vietoje dažniausiai atsiranda „klajojanti raudonė“ (lot. Erythema migrans) - tai apvali (nors gali būti ir kitokios formos), į šonus plintanti rausva dėmė, kurios kraštai yra ryškiai raudoni, paprastai nelygūs. Dėmės centras dažniausiai būna baltas, jame galima pastebėti įkandimo žymę. Tiesa, kartais migruojančios raudonės centras būna ryškesnis nei jos plintantys pakraščiai. Migruojanti raudonė gali nesukelti jokių simptomų, tačiau neretai pasireiškia perštėjimas (ypač ant dėmės patekus vandens, pvz., prausiantis), skausmas. Kartu su migruojančia raudone gali pasireikšti kiti nespecifiniai simptomai, tokie kaip artralgija (sąnarių skausmas), mialgija (raumenų skausmas), periorbitalinė edema (patinimas aplink akis), konjunktyvitas (akies junginės uždegimas - akys parausta), karščiavimas, galvos skausmas, bendras negalavimas. Migruojanti eritema po 4-6 savaičių dažniausiai išnyksta savaime (iki to laiko ji būna gana ženkliai išplitusi, jos skersmuo gali siekti 60-80 cm).

Diagnozė[taisyti | redaguoti kodą]

Patikimiausias būdas šiai ligai atpažinti yra patyrusio specialisto medicininė apžiūra, atsižvelgiant į ligos istoriją, simptomus, buvusią galimybę susidurti su erkėmis bei vietą, kurioje erkė tykojo. Esant charakteringam odos paraudimui, liga laikoma diagnozuota ir nerekomenduojama gaišti laiką jokiems papildomiems testams.

Galimi taip pat laboratoriniai testai, sukurti ELISA ir Western blotting pagrindu. Paprastai pirmiausia atliekamas ELISA, paskui (jei rezultatai atrodo įtartini) papildomai žiūrima su Western blotting. Šie testai nėra labai patikimi ir gali neparodyti ligos buvimo net jai iš tiesų esant. Jais ieškoma organizme pasigaminusių antikūnių prieš borelijas, kurie neretai susidaro tik maždaug per mėnesį. Naujo tipo PGR pagrindu sukurti testai ieško borelijos DNR. Jie priešingai, turi tendenciją klaidingai patvirtinti iš tiesų nesančią ligą ir taip pat nėra patikimi.

Stebėjimai ir gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Jei buvo prisisiurbusi erkė, stebėti ar nėra ligos požymių reikia mažiausiai 30 dienų. Jei erkė buvo prikibusi ilgiau kaip 36 valandas, kai kada siūloma vienos dozės doksiciklino (angl. doxycycline) gydymas. Aiškiai diagnozavus ligą skiriamas 2-4 savaičių trukmės antibiotikų kursas. Vėlyvas stadijas gydyti pasidaro sunkiau, nes sukėlėjas iš kraujo išplinta į kitus audinius. Joms gydyti naudojami trečios kartos antibiotikai, tokie kaip Ceftriaxone.




Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka