Jutimo organai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jutimo organai – organai, kuriais žmogus ar gyvūnas jaučia dirgiklius, orientuojasi aplinkoje.

Rega[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Akis
Pagrindiniai straipsniai: Rega ir Akis.

Rega – vienas svarbiausių jutimų. Didžioji dalis žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Per regėjimą skiriami aplinkos daiktai, gyvų kūnų judėjimas, negyvų kūnų padėtis, grafiniai ir šviesos signalai. Rega svarbi darbinei veiklai.

Žmogaus akys yra kaukolės akiduobėse. Akį nuo dulkių saugo blakstienos, antakiai, vokai. Ašarų liauka drėkina akies obuolio paviršių, šildo akis, išplauna į akį patekusius svetimkūnius. Akies obuolį dengia stambi odena, kuri saugoja nuo mechaninių pažeidimų, svetimkūnių ir mikroorganizmų. Odena akies priekyje pereina į akies rageną, kuri lengvai praleidžia šviesos spindulius. Vidurinysis akies audinys – gyslainė – išraizgyta tankiu smulkių kraujagyslių tinklu, tiekiančiu akies obuoliui kraują su jame ištirpusiu deguonimi. Akies gyslainės priekinė dalis vadinama rainele. Jos spalva priklauso nuo pigmentų kiekio ir jų išsidėstymo. Vyzdys – anga esanti rainelės viduje. Ji reguliuoja šviesos spindulių kiekį, kuris patenka į akies vidų. Už vyzdžio yra skaidrus išgaubtas lęšiukas. Visą vidinę obuolio dalį užpildo stiklakūnis – skaidri, į drebučius panaši medžiaga. Daiktų vaizdai susidaro vidiniame akies obuolio dangale – tinklainėje. Joje yra regos receptoriai – stiebeliai ir kūgeliai. Stiebeliai – prieblandos receptoriai. Kūgeliai reaguoja tik į ryškią šviesą.

Klausa[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ausis
Pagrindiniai straipsniai: Klausa ir Ausis.

Ausis sudaryta iš trijų dalių: išorinės, vidurinės ir vidinės ausies. Išorinę ausį sudaro ausies kaušelis ir išorinės klausomosios angos. Ausies kaušelis garsinius oro virpesius nukreipia į išorinę klausomąją angą, kurios gale yra tamprus būgnelis. Jis skiria išorinę ausį nuo vidurinės ausies. Vidurinėje ausyje yra trimitas, kuris ertmę jungia su nosiarykle.

Vidurinėje ausyje yra 3 poros nuosekliai vienas su kitu sujungtų klausomųjų kaulelių. Jie būgnelį jungia elastinga plėvele, aptraukiančia vidinės ausies apvalųjį langelį. Vidinė ausis yra ertmių ir išsiraizgiusių kanalų sistema. Jame – plėvinis labirintas, pripildytas skysčio. Klausos funkciją šiame kanale atlieka tik spirale susisukusi sraigė, kurioje yra klausos receptoriai. Visa labirinto dalis yra sudaryta iš pusratinių kanalų.

Uoslė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nosis
Pagrindiniai straipsniai: Uoslė, Nosis ir Kvapo receptoriai.

Nosies ertmės gleivinėje yra daug uoslės receptorių. Juos sudirgina kvapios dujinės medžiagos. Iš receptorių uoslės nervų impulsai patenka į galvos smegenų didžiųjų pusrutulių žievės uoslės zoną. Pagal kvapą atskiriamas blogas maistas nuo tinkamo valgyti, nosies dėka užuodžiamos ore kenksmingos priemaišos ar kiti kvapai.

Skonis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liežuvis
Pagrindiniai straipsniai: Skonis, Liežuvis ir Skonio receptoriai.

Skonio receptorių gausu skonio svogūnėliuose. Ypač jų daug liežuvio gale, kraštuose ir užpakalinėje dalyje, ryklės ir minkštojo gomurio sienelėje. Skonio receptorius sudirgina skystos arba vandenyje bei seilėse ištirpusios medžiagos. Maisto temperatūra taip pat padeda pajusti skonį. Maistas sudirginus skonio receptorius, juose atsiranda jaudinimas. Nerviniai impulsai skonio nervinėmis skaidulomis perduodami didžiųjų pusrutulių žievės skonio zonai. Čia galutinai atskiriamas maisto skonis. Skonis padeda nustatyti maisto kokybę, išskirti virškinimo sultis ir virškinti.

Lytėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Lytėjimas, Oda ir Mechaniniai receptoriai.

Gleivinėse ir odoje yra nemažai receptorių, ypač jų daug liežuvyje, pirštuose ir delnuose. Liečiant ar slegiant odos paviršių, nerviniai impulsai siunčiami į galvos smegenų odos jautrumo zoną. Gleivinių ir odos receptoriai reaguoja į šilumą ir šaltį. Skausmo receptorius sudirgina bet koks poveikis, galintis pažeisti audinį arba organą. Iš skausmo taškų einantys impulsai skatina atitraukti ranką nuo karšto arba aštraus daikto.

Pusiausvyros jutimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Pusiausvyros jutimas, Pusiausvyros aparatas ir vestibiuliarinis aparatas.

Kūno padėtį erdvėje, judėjimą žmogus suvokia ausies maišelių ir pusratinių kanalų receptoriais. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skysčio, panašaus į vidinės ausies sraigėje esantį skystį. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai. Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į vidurines smegenis, smegenėles, ir didžiųjų pusrutulių žievę. Reguliarus ir ritmiškas galvos judėjimas sukelia nemalonų svaigulio ir pykinimo jausmą.

Raumenų jutimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai straipsniai: Raumenų jutimas ir Raumenys.

Net užmerktomis akimis juntama kokioje būsenoje yra jo kūnas. Stovi ar sėdi, sulenkta ar ištiesta ranka, nes raumenyse, sausgyslėse ir sąnariuose yra specialių receptorių, kuriuos dirgina išsitempdami ar susitraukdami raumenys. Impulsais, kuriuos į centrinę nervų sistemą siunčia šie receptoriai galima nežiūrint keisti kūno padėtį.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]