MDMA

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
MDMA
MDMA
ekstazy tabletės su paveiksliukais

MDMA (XTC, ecstasy, pagal IUPAC 1-(benzo[d][1,3]dioksol-5-il)-N-metilpropan-2-aminas) – vienas populiariausių narkotikų, amfetamino darinys. Lietuvoje dažniausiai žinomas pavadinimu „ratas“, „ratai“. Nors ratai tai tabletės, į kurias gali įeiti ir kitų narkotinių medžiagų, dažniau amfetamino (tada „amfiniai ratai“, „delfinai“) ir daug kitų. Ratams bendra tik tai, kad tai, kad jie dviejų ar trijų medžiagų mišinys, kuriame beveik visad yra MDMA. Medicinoje MDMA nebevartojamas, nes yra uždraustas. Prieš jį uždraudžiant buvo naudojamas psichoterapijoje kaip priemonė psichologiniams barjerams mažinti ir empatijai didinti bendraujant su psichoterapeutu.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

MDMA patentas buvo pateiktas Kūčių naktį 1912 metais. Patento savininkas Vokietijos kompanija Merck. Pirmasis MDMA susintetino vokietis Anton Köllisch kiek anksčiau tais pačiais metais. Antonas taip ir mirė nesužinojęs, jog susintetino tokios svarbos junginį, jog jį po mažiau nei šimtmečio daugiau ar mažiau žinos kiekvienas žmogus. MDMA po kelerių metų buvo beveik pamirštas.

Tik apie 1955 metus su juo vėl pradėjo eksperimentuoti JAV armija. Tada jis gavo kodinį pavadinimą EA-1475.

Kaip gatvės narkotikas MDMA pradėjo sklisti nuo 1970 metų. Pirmiausia buvo sutinkamas gėjų klubuose, bet plito greit ir jau 1990 metais paplito tarp paauglių ir jaunimo. Šiandien tai viena iš 5 populiariausių narkotinių medžiagų.

Poveikis[taisyti | redaguoti kodą]

Gatvėje sutinkamos tabletės „ratai“ dažnai veikia labai skirtingai. Patys vartotojai skirsto ratus pagal spalvas, ar piešinėlius ant jų.

MDMA pradeda veikti po 20 ar net 90 minučių ir veikia nuo 3 iki 5 valandų. MDMA labai skirtingai veikia žmones – vienus įprastos dozės veikia silpnai (jie vartoja po kelias tabletes iš kart), kitus stipriai (jie tabletę dalina į kelias dalis), o apie 0,002 % visos populiacijos MDMA veikia taip stipriai, kad standartinė tabletė sukelia mirtį[reikalingas šaltinis].


Galimi poveikiai:

  • euforija
  • apetito praradimas
  • sutrikusi orientacija
  • haliucinacijos
  • kyla širdies plakimo ir kvėpavimo dažnis
  • kyla kūno temperatūra, gausėja prakaitavimas
  • sunku atlikti tai, kas reikalauja ilgalaikio dėmesio sutelkimo
  • trumpalaikiai atminties sutrikimai ar net atminties praradimas
  • raumenų įtampa
  • sunku pasiekti orgazmą, vyrams gali nevykti erekcija
  • vandens praradimas, troškulys (būtina nuolat pamažu gerti)
  • hipertermija (perkaitimas, negalima per daug gerti, ypač vienu kartu)
  • pykinimas, vėmimas
  • galvos skausmas, apsvaigimas, pusiausvyros praradimas
  • kai poveikis praeina – nusiminimas, nostalgija
  • praėjus poveikiui galimas smarkus nuovargis, depresija
  • galima psichologinė krizė (panikos priepoliai ir pan.)
  • itin stipri alerginė reakcija ir mirtis

Priklausomybė[taisyti | redaguoti kodą]

MDMA akivaizdžiai sukelia toleranciją, bet priklausomybę nuo MDMA labai sunku įvertinti, tai dažnai labai savita priklausomybės forma. Vokietijos universitetų atlikta apklausa ([1]) rodo, kad iš 52 parinktų vartotojų net 43 % turi priklausomybę. Įdomu tai, kad nemalonūs „nutraukimo efektai“ kurie paprastai siejami su fizine priklausomybe nors ir dažnai pastebimi tarp MDMA vartotojų, tačiau detalesni tyrimai rodo, kad tokios priklausomybės jiems nėra. Kito tyrimo duomenimis ([2]) iš pradžių buvo nustatyta priklausomybė tam tikrai grupei žmonių, bet vėliau nuspręsta, kad jos nėra. Bendrai galima pasakyti, kad MDMA priklausomybės vertinimai labai kontroversiški, su dažnu siekimu išpūsti padėtį, todėl tiksliai apibūdinti gryno MDMA priklausomybės formą ir dydį labai sunku. Labiausiai tikėtina, kad sukeliama stipri psichologinė priklausomybė ir ilgesnį laiką vartojant lengva, savita fizinės priklausomybės forma.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Vikiteka