Aukštyn kvarkas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aukštyn kvarkas | |
| Struktūra: | elementarioji dalelė |
|---|---|
| Šeima: | fermionas |
| Grupė: | kvarkas |
| Karta: | pirma |
| Antidalelė: | antiaukštyn kvarkas |
| Teorizuota: | 1964 m., Murray Gell-Mann, George Zweig |
| Atrasta: | 1967 m., SLAC eksperimentais |
| Simbolis: | u |
| Masė: | 1,5 − 4 MeV/c² |
| Krūvis: | +2/3 e |
| Sukinys: | ½ |
Aukštyn kvarkas – pirmosios kartos kvarkas, kurio krūvis lygus +2/3 e. Tai lengviausias iš visų kvarkų, turintis masę tarp 1,5 ir 4 MeV. Pagal standartinį modelį šis ir žemyn kvarkas yra sudėtinės nukleonų dalys. Pavyzdžiui, protoną sudaro 2 aukštyn kvarkai ir vienas žemyn kvarkas, neutroną – vienas aukštyn kvarkas ir du žemyn kvarkai. (Pastaba: didžioji dalis nukleonų masės atsiranda dėl energijos gliuonų lauko, kuris laiko kvarkus drauge, o ne dėl pačių kvarkų masės.)
Aukštyn kvarko egzistavimo prielaida iškelta 1964 m., kai Murray Gell-Mann ir George Zweig išvystė kvarkų modelį. Atrastas giluminės neelastines sklaidos eksperimento Stenfordo linijiniame greitintuve metu 1967 m.
Hadronai, turintys aukštyn kvarką [taisyti]
- Įkrauti pionai (π±) yra mezonai kurie turi aukštyn kvarką ir anti - žemyn kvarką arba atvirkščiai.
- Neutralus pionas (π0) yra tiesinis derinys iš aukštyn - antiaukštyn ir žemyn - antižemyn kvarkų, kaip ρ and ω mezonai.
- η ir η' bearomačiai mezonai yra tiesiniai deriniai iš keleto kvarkų - antikvarkų porų, įskaitant aukštyn - antiaukštyn.
- Daugelis aptiktų barionų sudaryti iš vieno ar daugiau aukštyn kvarkų. Kaip ir nukleonai Δ barionai sudaryti tik iš aukštyn ir žemyn kvarkų: Δ++ turi tris aukštyn kvarkus, Δ+ turi du ir Δ0 – vieną.
